Vieno biudžeto nebelieka – išlaidos išauga abiem pusėms
Skyrybos dažniausiai siejamos su emociniais išgyvenimais, tačiau ne mažiau svarbios ir jų finansinės pasekmės. Lietuva pagal skyrybų skaičių užima antrą vietą Europos Sąjungoje, todėl klausimai dėl turto dalybų, būsto išlaikymo ir finansinio saugumo kasmet tampa aktualūs tūkstančiams gyventojų.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet susituokia daugiau kaip 12,7 tūkst. porų, o išsiskiria per 6,8 tūkst. šeimų. Iširus santuokai vienas bendras biudžetas tampa dviem atskirais namų ūkiais, todėl daugelis kasdienių išlaidų gerokai išauga[1].
Jei anksčiau būsto paskola ar nuoma, komunaliniai mokesčiai, transporto bei kitos išlaidos buvo dalijamos dviem, po skyrybų jas tenka padengti savarankiškai. Dėl to net ir finansiškai stabiliai gyvenę žmonės gali susidurti su didesniu finansiniu spaudimu.
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad pirmasis žingsnis po skyrybų turėtų būti asmeninių finansų peržiūra. Pasak jos, svarbu iš naujo įvertinti pajamas, būtinas mėnesio išlaidas ir tik tuomet planuoti didesnius pirkinius ar laisvalaikio išlaidas. Tai leidžia aiškiau matyti savo finansines galimybes ir lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
Dalijant turtą svarbiausia ne emocijos, o realios galimybės
Turto pasidalijimas dažnai tampa vienu sudėtingiausių skyrybų etapų. Neretai sprendimus lemia noras išsaugoti šeimos būstą ar užtikrinti kuo mažiau pokyčių vaikams, tačiau J. Bagdanavičiūtė pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų įvertinti, ar toks sprendimas bus finansiškai tvarus.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė su bendraskoliu imama būsto paskola siekia apie 119 tūkst. eurų. Jei paskola imama 20 metų laikotarpiui, mėnesio įmoka sudaro apie 495 eurus. Gyvenant dviese tokia įmoka sudaro apie 15 proc. vidutinio dviejų asmenų namų ūkio pajamų, tačiau vienam žmogui ji gali siekti net apie 28 proc. pajamų. Tai reiškia, kad iki skyrybų įperkamas būstas vienam asmeniui gali tapti per didele finansine našta.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad dalijant bendrą turtą dažnai pamirštamas ir finansinis turtas.
„Svarbu žinoti ir tai, kad finansiniam turtui priskiriamos pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų“, – nurodo „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Anot jos, priimant sprendimus dėl turto reikėtų galvoti ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie ateitį – ar pavyks vykdyti finansinius įsipareigojimus sumažėjus pajamoms, padidėjus paskolų palūkanoms ar atsiradus nenumatytų išlaidų.
Finansinė pagalvė gali tapti didžiausia atrama
Po skyrybų vienu svarbiausių tikslų tampa finansinio saugumo atkūrimas. Tačiau „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekso duomenys rodo, kad bent trijų mėnesių pajamoms prilygstantį finansinį rezervą yra sukaupę tik 43 proc. Lietuvos namų ūkių.
J. Bagdanavičiūtė rekomenduoja finansinį rezervą pradėti kaupti nuo konkretaus tikslo – apskaičiuoti mėnesio būtinas išlaidas ir siekti sukaupti bent kelių mėnesių jų dydžio sumą. Pasak jos, efektyviausia santaupas atsidėti vos gavus pajamas, o ne laukti mėnesio pabaigos, kai dažniausiai nebelieka ko taupyti.
Specialistė taip pat pataria rezervui skirtas lėšas laikyti atskiroje taupymo sąskaitoje ar kitoje kaupimo priemonėje. Taip pinigai nebus panaudoti kasdienėms išlaidoms, o prireikus taps realia finansine apsauga. Nuoseklus taupymas, atsakingas biudžeto planavimas ir racionalūs sprendimai dalijantis turtą, anot J. Bagdanavičiūtės, padeda lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo ir išlaikyti didesnį finansinį stabilumą.
