Venesueloje po dviejų galingų žemės drebėjimų žuvusiųjų skaičius perkopė 1 400
Venesueloje gelbėtojai toliau ieško gyvųjų po dviejų galingų žemės drebėjimų, kurie birželio 24 d. supurtė šalies šiaurę ir sostinės Karakaso apylinkes. Žuvusiųjų skaičius jau viršijo 1 400, tūkstančiai žmonių sužeisti, o dešimtys tūkstančių vis dar laikomi dingusiais arba neapskaitytais.
Nelaimė smogė tuo metu, kai daugelis gyventojų buvo namuose per nacionalinę šventę. Dėl to griūvant pastatams daug žmonių liko po nuolaužomis, o pirmosios valandos po smūgių tapo chaotiška kova dėl išgyvenimo.
Pirmasis žemės drebėjimas buvo 7,2 balo stiprumo, o po 39 sekundžių sekė dar galingesnis 7,5 balo smūgis. Drebėjimų židiniai buvo maždaug 160 kilometrų į vakarus nuo Karakaso, maždaug 10 kilometrų gylyje.
La Guaira tapo katastrofos epicentru, o sostinėje griuvo pastatai ir trūko ryšys
Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija prie Karibų jūros, esanti netoli Karakaso ir svarbaus Maiquetía oro uosto. Šioje pakrantės zonoje sugriuvo šimtai pastatų, kai kuriuose rajonuose gatvės virto betono, metalo ir dulkių koridoriais.
Karakase taip pat fiksuota didelė žala. Gyventojai bėgo iš namų, kai drebėjimas purtė pastatus, byrėjo sienos, dužo stiklai ir nutrūko elektros tiekimas. Ryšio sutrikimai apsunkino artimųjų paiešką, todėl dalis šeimų pirmąsias valandas nežinojo, ar jų giminaičiai gyvi.
Simono Bolivaro tarptautinis oro uostas Maiquetíoje buvo uždarytas dėl patirtos žalos. Tai apsunkino ne tik keleivių judėjimą, bet ir pagalbos logistiką, nes oro uostas yra vienas svarbiausių vartų į sostinę ir pakrantės regioną.
Gelbėjimo darbai vyksta praėjus kritiniam 72 valandų laikotarpiui
Gelbėjimo komandos dirba jau po vadinamojo 72 valandų lango, kai tikimybė rasti gyvų žmonių po griuvėsiais paprastai būna didžiausia. Nepaisant to, gelbėtojai ir savanoriai toliau ardo nuolaužas, klausosi garsų po betono plokštėmis ir ieško oro ertmių sugriuvusiuose pastatuose.
Kai kuriose vietose žmonės dirba rankomis, nes sunkioji technika atvyksta lėtai arba negali pasiekti užverstų gatvių. Dalis kelių užblokuota, trūksta įrangos, o pakartotiniai požeminiai smūgiai kelia pavojų ir į griuvėsius lipantiems gelbėtojams.
Į Venesuelą atvyko tarptautinės paieškos ir gelbėjimo komandos, kinologai, medikai ir humanitarinės pagalbos specialistai. Jų darbas ypač svarbus ten, kur vietos tarnybos buvo greitai perkrautos, o ligoninės sulaukė didelio sužeistųjų srauto.
Dešimtys tūkstančių žmonių liko be saugių namų ir laukia pagalbos
Po žemės drebėjimų daugiau kaip 12 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus arba negali į juos grįžti dėl konstrukcinio pavojaus. Kai kurie pastatai stovi išoriškai nepažeisti, bet jų sienose atsivėrė gilūs įtrūkimai, o laiptinės ir kolonos gali neatlaikyti naujų požeminių smūgių.
Gyventojams trūksta vandens, maisto, vaistų, elektros ir saugių nakvynės vietų. Karštis, dulkės, sužeidimai ir nutrūkusi infrastruktūra didina infekcijų, dehidratacijos ir sveikatos krizių riziką, ypač vaikams, vyresniems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams.
Dalis nukentėjusiųjų piktinasi, kad pagalba kai kuriuos rajonus pasiekia per lėtai. Savanoriai, kaimynai ir artimieji daugelyje vietų pirmieji nešė vandenį, maistą, vaistus ir rankomis kasė nuolaužas, kol laukė technikos bei oficialių gelbėtojų.
Seisminė rizika Venesueloje buvo žinoma, bet mastas pranoko pasirengimą
Venesuela yra seismiškai aktyvioje zonoje, kur Karibų ir Pietų Amerikos plokščių sąveika gali sukelti stiprius žemės drebėjimus. Šalies istorijoje jau yra buvę katastrofiškų smūgių, įskaitant 1812 m. žemės drebėjimą, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Šį kartą nelaimės mastą padidino ne tik smūgių stiprumas, bet ir tankiai apgyvendintos teritorijos, pažeidžiama infrastruktūra, seni pastatai bei ilgametė ekonominė krizė. Tokios sąlygos reiškia, kad net vidutiniškai stiprus pastato pažeidimas gali virsti masine tragedija, kai nėra pakankamai technikos, medikų ir greito reagavimo pajėgumų.
USGS poveikio modelis iš karto po 7,5 balo drebėjimo rodė raudoną perspėjimo lygį, reiškiantį tikėtinus didelius žmogiškuosius ir ekonominius nuostolius. Ekonominė žala gali siekti reikšmingą Venesuelos BVP dalį, o atstatymas užtruks ne savaites, o metus.
Aukų skaičius dar gali augti, nes daug žmonių tebėra neapskaityti
Žuvusiųjų skaičius po tokių nelaimių dažnai didėja kelias dienas ar net savaites, nes gelbėtojai pasiekia naujus griuvėsius, ligoninėse miršta sunkiai sužeisti žmonės, o dingusiųjų sąrašai tikslinami. Venesuelos atveju neapskaitytų žmonių skaičius išlieka labai didelis, todėl dabartiniai duomenys dar negali būti laikomi galutiniais.
Tragedijos pasekmės bus matuojamos ne tik žuvusiųjų skaičiumi. Sugriauti namai, uždarytas oro uostas, sutrikusi elektra, perpildytos ligoninės ir žmonių nepasitikėjimas valstybės reakcija gali dar labiau apsunkinti šalies humanitarinę padėtį.
Artimiausios dienos parodys, ar gelbėjimo darbai dar atneš išgyvenimo istorijų, ar Venesuela turės ruoštis vienam didžiausių šiuolaikinių Lotynų Amerikos stichinių nelaimių atstatymo iššūkių. Kol kas aišku viena: du smūgiai per mažiau nei minutę pakeitė tūkstančių šeimų gyvenimą ilgam.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Death toll in Venezuela quake tops 1,400 as rescue efforts intensify
https://www.reuters.com/world/americas/venezuela-welcomes-1600-foreign-rescuers-urgent-search-quake-survivors-2026-06-27/
Associated Press. (2026). Frustration grows in Venezuela as earthquake death toll reaches 1,430
https://apnews.com/article/earthquakes-venezuela-rescues-survivors-92a3d6c13c0f9af9c1bfb4ff6d041254
Reuters. (2026). Capricious, violent, arbitrary: Venezuela’s twin quakes
https://www.reuters.com/world/americas/capricious-violent-arbitrary-venezuelas-twin-quakes-2026-06-28/
U.S. Geological Survey. (2026). M 7.5 – 16 km SW of Morón, Venezuela
https://earthquake.usgs.gov/earthquakes/eventpage/us6000t7zp
