Tėvams papildomos poilsio dienos priklausys ilgiau
Tūkstančiams šeimų – gera žinia: papildomomis poilsio dienomis tėvai galės naudotis ilgiau. Seimas pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos nuo 2027 metų ši teisė bus taikoma darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų. Iki šiol papildomos laisvadienių garantijos galiojo tik auginant vaikus iki 12 metų.
Pakeitimų iniciatorės, Seimo narės Jurgitos Šukevičienės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 12–14 metų amžius yra svarbus vaiko brandos etapas, kai tėvų dėmesys ir įsitraukimas išlieka itin reikšmingi. Pasak parlamentarės, daugiau laiko kartu gali stiprinti šeimos ryšius, gerinti vaikų emocinę savijautą ir padėti užkirsti kelią įvairioms socialinėms problemoms[1].
Pakeitimai nekeičia pačios papildomų poilsio dienų suteikimo tvarkos – keičiasi tik vaikų amžiaus riba. Kaip ir iki šiol, vieną vaiką auginantys darbuotojai galės pasinaudoti viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, du vaikus ar vaiką su negalia auginantiems priklausys viena papildoma diena per mėnesį, o gausesnėms šeimoms arba auginančioms vaikus su negalia – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Už šį laiką bus mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Naujoji tvarka bus taikoma ne tik darbuotojams pagal Darbo kodeksą, bet ir vaikus auginantiems teisėjams bei profesinės karo tarnybos kariams.
Už įstatymo pataisas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 8, o susilaikė 21 parlamentaras.
Siūlomos naujos „paskatos“ vaikus auginančioms šeimoms
Tuo tarpu pastaruoju metu politikai aktyviai imasi priemonių gimstamumo situacijai Lietuvoje gerinti. Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma užtikrinti vietą darželyje vaikams jau nuo 18 mėnesių amžiaus. Šiuo metu savivaldybės privalo suteikti vietą tik nuo dvejų metų, todėl dalis šeimų susiduria su situacija, kai vaiko priežiūros išmokos jau baigiasi, tačiau į darželį dar tenka laukti.
Pataisų autoriai tikisi, kad ankstesnis ikimokyklinio ugdymo prieinamumas palengvins tėvų grįžimą į darbą ar studijas, sumažins finansinę naštą šeimoms ir prisidės prie geresnių vaikų ugdymo galimybių. Siūloma, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2028 metų.
Kartu svarstomos ir papildomos finansinės paskatos šeimoms. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tėvams, kuriems 2026–2033 metais gims antras ar vėlesnis vaikas, penkerius metus taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą atlyginimo daliai iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Pasinaudoti šia lengvata būtų galima pasirinktu metu nuo 2030 iki 2040 metų.
Prezidentūra tikisi, kad toks sprendimas paskatins gimstamumą ir sustiprins šeimų finansinį saugumą, tačiau iniciatyva jau sulaukė diskusijų – abejojama jos poveikiu gimstamumui ir atkreipiamas dėmesys į valstybės finansines galimybes.
Vaiko išlaikymo išmoka didės iki 185 eurų per mėnesį
Nuo liepos 1-osios didėja ir valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka – ji augs nuo 133,2 iki 185 eurų per mėnesį. Didesnę paramą gaus beveik 17 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai ilgiau nei mėnesį nevykdo teismo nustatytos pareigos mokėti išlaikymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, išmokos didinimas yra dalis priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti paramą nepilnoms šeimoms ir užtikrinti didesnį vaikų finansinį saugumą.
Tuo pačiu Seime ir Vyriausybėje svarstomos griežtesnės priemonės alimentų nemokantiems tėvams. Tarp siūlymų – už piktybišką vengimą išlaikyti vaiką numatyti laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, o alimentų skolininkams nebeleisti pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“, kurios laikinai sustabdydavo išieškojimą.
Taip pat svarstoma laikinai apriboti tokių asmenų teisę vairuoti, medžioti, žvejoti ar laikyti ginklus. Antstolių duomenimis, Lietuvoje šiuo metu vykdoma apie 45,5 tūkst. vaikų išlaikymo išieškojimo bylų, o nesumokėtų alimentų suma viršija 200 mln. eurų.
