Lietuva prisidėjo prie paramos Ukrainai
Ukrainos išminavimo pajėgumai ir toliau sparčiai stiprinami – tarptautiniai partneriai jau skyrė 150 mln. eurų Koalicijos fondui, o nuo 2024 metų perduotos technikos vertė pasiekė net 608 mln. eurų. Prie šios paramos reikšmingai prisideda ir Lietuva, skirianti dešimtis milijonų eurų bei perduodanti karinę ir inžinerinę įrangą.
Per Lvivo mieste vykusį Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Ukrainos išminavimo koalicijos susitikimą Ukrainai perduota įvairi specializuota technika. Tarp jos – visureigiai, minų detektoriai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, sunkvežimiai, pėstininkų kovos mašinos, MRAP šarvuočiai, elektroninės kovos sistemos, minų tralai, išminavimo rinkiniai ir naktinio matymo įranga[1].
2024–2026 m. laikotarpiu Koalicijos fondas sukaupė apie 150 mln. eurų, iš kurių už 89 mln. eurų jau nupirkta ir Ukrainai pristatyta reikalinga įranga. Vien Lietuva į šį fondą investavo 77 mln. eurų, o papildomai teikė ir dvišalę karinę bei inžinerinę paramą.
Paramą planuojama dar labiau stiprinti
Pasak laikinojo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, nuo 2023 metų veikianti Lietuvos ir Islandijos vadovaujama koalicija tapo svarbia tarptautine platforma, padedančia stiprinti Ukrainos humanitarinio ir karinio išminavimo pajėgumus bei prisidedančia prie šalies atkūrimo.
Šiuo metu koaliciją sudaro 23 valstybės, penkios stebėtojos ir dvylika partnerių. Prie paramos taip pat prisideda Vokietija, Suomija, Danija, Airija, Islandija, Slovakija, JAV bendrovė „Tetra Tech“, Nyderlandų finansuojamas UNOPS projektas ir Kanados organizacija „Mriya Aid“.
2026 metais planuojama perduoti dar 205 mln. eurų vertės įrangos. Jau dabar vykdomi 46 mln. eurų vertės pirkimai – numatyta įsigyti MRAP šarvuočių, sunkvežimių, elektroninės kovos ir nuotolinio išminavimo sistemų.
Ukraina tebėra labiausiai minomis užteršta valstybė pasaulyje – maždaug trečdalis šalies teritorijos vis dar užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis. Būtent todėl tarptautinės išminavimo iniciatyvos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti gyventojų saugumą ir sudarančių sąlygas atkurti nuo karo nukentėjusius regionus.
Lietuva ir toliau išlieka tarp svarbiausių Ukrainos rėmėjų
Visgi, tvirtą paramą Ukrainai Lietuva išlaikė ir 2025-aisiais – karinei pagalbai skirta beveik 232 mln. eurų. Didžioji šios sumos dalis panaudota Ukrainos kariuomenės aprūpinimui ginkluote ir kita karine technika, taip pat perduodant priemones iš Lietuvos kariuomenės sandėlių[2].
Parama apėmė ne tik ginkluotę, bet ir Ukrainos karių rengimą bei reabilitaciją, finansinį įnašą į Išminavimo koalicijos fondą, investicijas į Ukrainos gynybos pramonę ir Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukciją. Lietuva taip pat aktyviai prisidėjo prie tarptautinių paramos iniciatyvų, tarp jų – CZE, PURL ir NATO koordinuojamos NSATU programos.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad ilgalaikė parama Ukrainai išliks vienu svarbiausių prioritetų ir 2026 metais. Nurodyta, kad rekordinis gynybos biudžetas bus skiriamas ne tik tolesniam Lietuvos kariuomenės modernizavimui, oro gynybos, ugnies galios ir karinės infrastruktūros stiprinimui, bet ir nenutrūkstamai paramai Ukrainai.
