Lietuva didina karines atsargas
Kol geopolitinė situacija regione išlieka įtempta, Lietuva ne tik didina gynybos finansavimą, bet ir sparčiai pildo kariuomenės arsenalą. Šalį jau pasiekė naujos oro gynybos raketos, o artimiausiais metais kariuomenę papildys dar daugiau modernios ginkluotės. Tikslas aiškus – užtikrinti, kad Lietuvos pajėgos būtų pasirengusios bet kokiam scenarijui.
Vienas svarbiausių prioritetų – oro gynybos stiprinimas. Lietuvą jau pasiekė Švedijos bendrovės „SAAB Dynamics AB“ gaminamos „Bolide“ raketos, skirtos RBS-70 sistemoms. Šios raketos gali naikinti oro taikinius iki 9 kilometrų atstumu ir yra svarbi šalies oro erdvės apsaugos dalis[1].
Dar 2025 metais pasirašyta daugiau nei 320 mln. eurų vertės sutartis dėl papildomų „Bolide“ raketų tiekimo. Numatyta, kad jų atsargos Lietuvos kariuomenei bus užtikrinamos iki 2032 metų. Artimiausiu metu taip pat planuojama įsigyti labai trumpo nuotolio oro gynybos sistemas PIORUN, o ateityje papildyti NASAMS sistemas AMRAAM raketomis.
Į kariuomenės sandėlius keliauja naujos minos, raketos ir šaudmenys
Oro gynyba – tik dalis plataus masto ginkluotės atnaujinimo. Antroje metų pusėje Lietuvos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti įvairių tipų „Sentry“ prieštankinės minos, skirtos tankams ir kitai šarvuotai technikai stabdyti bei naikinti.
Kariuomenės pajėgumus sustiprins ir modernios prieštankinės raketos „Spike LR2“, kurios jau integruotos į pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Ši ginkluotė leidžia efektyviai naikinti priešo techniką ir kitus svarbius taikinius didesniais atstumais.
Taip pat tęsiami prieštankinių granatsvaidžių ir jų amunicijos pirkimai. Lietuvos kariuomenė įsigyja amuniciją „Carl Gustaf“ sistemoms, vienkartinius AT4 bei M72 LAW granatsvaidžius. Be to, didelė dalis investicijų nukreipiama į artilerijos sviedinius ir įvairaus kalibro šaudmenis, reikalingus kasdieniam karių rengimui bei kovinių atsargų kaupimui.
Valstybės išlaidos amunicijai kasmet auga. Vien 2026 metais šiam tikslui planuojama skirti 400 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2025-aisiais. Krašto apsaugos sistemos atstovai pabrėžia, kad pakankamos amunicijos atsargos šiandien yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių ir esminė sąlyga užtikrinant šalies saugumą bei pasirengimą veikti kartu su NATO sąjungininkais.
Priešiškų dronų perėmėjams Lietuva numatė 3 mln. eurų
Tačiau tai – dar ne viskas. Tuo pačiu Krašto apsaugos ministerija paskelbė ir apie naują iniciatyvą, skirtą kovai su vis didėjančia bepiločių orlaivių grėsme. Kartu su Gynybos resursų agentūra ministerija skelbia valstybės užsakymą drono-perėmėjo kūrimui, kuriam planuojama skirti apie 3 mln. eurų[2].
Skelbiama, kad taip siekiama sukurti Lietuvoje vystomą ir gaminamą sistemą, galinčią aptikti, perimti bei neutralizuoti priešiškus dronus, o ateityje tapti svarbia nacionalinės oro gynybos sistemos dalimi.
Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame etape finansavimas numatytas iki trijų prototipus kursiančių dalyvių, o antrajame iš geriausiai pasirodžiusių kūrėjų bus įsigyta bandomoji dronų partija. Šiuo projektu siekiama ne tik stiprinti šalies oro gynybos pajėgumus, bet ir skatinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą, kuriant bei išlaikant strategiškai svarbias technologines kompetencijas šalies viduje.
Valstybės kontrolė: būtina tobulinti gynybos pirkimų sistemą
Ir, nors Lietuvos krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema šiuo metu veikia patikimai, augančios investicijos į gynybą verčia ieškoti būdų, kaip ją padaryti dar efektyvesnę. Valstybės kontrolė atlikusi auditą nustatė, kad didžiausi iššūkiai susiję su procesų fragmentiškumu, specialistų kompetencijų trūkumu ir nepakankama pirkimų stebėsena.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, dabartinė sistema užtikrina stabilų veikimą, tačiau siekiant greičiau įgyvendinti gynybos projektus būtini pokyčiai ir didesnis pasirengimas ateities iššūkiams.
Auditas taip pat parodė, kad per 2021–2025 metus krašto apsaugos sistemos pirkimams buvo išleista 7,2 mlrd. eurų, o dalyje didesnės rizikos pirkimų nustatyta įvairių neatitikimų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad Lietuva gynybos finansavimo poreikius šiuo metu planuoja tik iki 2030 metų, nors NATO įsipareigojimai siekia 2035-uosius.
Auditoriai paragino stiprinti ilgalaikį planavimą, gerinti finansų valdymą ir sukurti lankstesnes procedūras, kurios leistų greičiau reaguoti į krizes ar karo padėtį.
