Segalovičienė: sistema veikia patikimai, bet ją reikia tobulinti
Milijardai eurų gynybai, augantys saugumo iššūkiai ir poreikis veikti sparčiau – tokiame kontekste Valstybės kontrolė (VK) įvertino Lietuvos krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistemą. Auditoriai konstatuoja, kad sistema veikia patikimai, tačiau norint efektyviai valdyti didėjančias investicijas vien stabilumo nebeužtenka.
Pristatydama audito rezultatus valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad dabartinė sistema užtikrina stabilų veikimą, tačiau turi būti pasirengusi didesniam tempui[1].
„Sistema veikia patikimai, ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia tobulinti, (…) reikia pasiruošti greičio lenktynėms, kurios svarbios mūsų saugumui“, – trečiadienį VK audito rezultatų pristatyme sakė I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolės vertinimu, nors krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema šiuo metu veikia rezultatyviai, augant finansavimui ryškėja jos silpnosios vietos – procesų fragmentiškumas, pirkimų specialistų kompetencijų stoka ir ribota pirkimų eigos bei rezultatų stebėsena.
Jos teigimu, Lietuva turės išlaikyti aukštą gynybos finansavimo lygį ir po 2030 metų, todėl šie tikslai turėtų būti aiškiau įtvirtinti strateginiuose dokumentuose bei teisės aktuose.
Per penkerius metus gynybos pirkimams – 7,2 mlrd. eurų
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dalis auditorių rekomendacijų jau įgyvendinama, o ypatingas dėmesys skiriamas pirkimų sistemos skaitmenizavimui.
Dar 2021–2025 metų laikotarpio auditas atskleidė, kad krašto apsaugos sistemos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti išleista 7,2 mlrd. eurų. Iš 36 didesnės rizikos pirkimų, kurie buvo detaliai vertinami, 19 atvejų nustatyti vidutinės arba didelės rizikos neatitikimai.
Tiesa, ginkluotės įsigijimų vertinimas šiame audite nebuvo atliekamas. Jo rezultatus planuojama paskelbti dar šiais metais.
Atskiras krašto apsaugos sistemos finansų valdymo auditas parodė, kad per trejus metus gynybos finansavimas Lietuvoje išaugo 73 proc., o šiemet pasiekė 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai vienas didžiausių gynybos finansavimo augimų per pastaruosius metus.
Gynybos planai baigiasi anksčiau nei NATO įsipareigojimai
Savo ruožtu Valstybės kontrolė perspėja, kad sparčiai augantis gynybos finansavimas turi būti lydimas ne tik didesnių investicijų, bet ir ilgalaikio strateginio planavimo. Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, Lietuva nacionaliniu lygmeniu gynybos pajėgumų ir jų finansavimo poreikį šiuo metu planuoja tik iki 2030 metų[2].
Auditorių vertinimu, dalis strateginių dokumentų neatspindi pasikeitusios saugumo situacijos bei naujų valstybės tikslų, tokių kaip nacionalinės divizijos vystymas ar Vokietijos brigados priėmimas, todėl ilgalaikis finansavimo tęstinumas turėtų būti aiškiai įtvirtintas teisės aktuose.
Auditoriai pasigedo aiškesnės kontrolės ir pasirengimo krizėms
Dabartinis Valstybės kontrolės atliktas auditas taip pat atskleidė, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta vientisos sistemos, kuri leistų susieti prioritetus, finansavimą ir pasiektus rezultatus. Informacija apie poreikius, skiriamas lėšas ir įgyvendintus tikslus kaupiama skirtingose sistemose, todėl sudėtinga realiu laiku įvertinti pažangą.
Be to, daugiau nei pusė krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose, todėl atsakomybės už galutinius rezultatus išsiskaido. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad Lietuva dar neturi specialaus finansų valdymo modelio karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis – kritinėse situacijose būtų remiamasi tomis pačiomis procedūromis kaip ir taikos metu.
Auditorių nuomone, būtina sukurti lankstesnę sistemą, kuri leistų greitai ir efektyviai valdyti gynybos finansus ekstremalių situacijų metu.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnio turinys yra neaiškus ir trūksta konteksto, todėl jis gali būti nesuprantamas paprastam skaitytojui. Be to, pateiktas tekstas atrodo neišsamus ir neinformatyvus.
Straipsnis neturi pakankamai informacijos ir struktūros, kad būtų laikomas patikimu šaltiniu. Jame trūksta konkrečių faktų ir šaltinių, todėl gali būti laikomas neaiškiu ir galinčiu sukelti dezinformacijos riziką.
Straipsnis yra aktualus, nes viešųjų pirkimų skaidrumas ir efektyvumas yra svarbūs klausimai Lietuvoje, ypač krašto apsaugos srityje. Be to, pateikti pasiūlymai dėl tobulinimo gali paskatinti diskusijas ir iniciatyvas šioje srityje.
Straipsnis nagrinėja svarbius krašto apsaugos viešų pirkimų aspektus, tokius kaip skaidrumas ir efektyvumas, todėl jis yra naudingas visuomenei. Jame pateikiamos idėjos, kaip tobulinti sistemą, kas skatina konstruktyvų dialogą ir sprendimų paiešką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie krašto apsaugos viešų pirkimų sistemą, akcentuodamas skaidrumo ir efektyvumo svarbą, todėl jis yra emociškai subalansuotas ir neskatina nepagrįsto nerimo.
