Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

K. Starmeris paskelbė atsistatydinsiantis po mažiau nei dvejų metų valdžioje

Šiandien, ŽmonėsGiedrius Daukantas
Suprasti akimirksniu
Jungtinės Karalystės premjeras K. Starmeris paskelbė atsistatydinsiantis po mažiau nei dvejų metų valdžioje.

Naujas partijos lyderis turėtų būti paskirtas iki rugsėjo

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinsiantis iš Vyriausybės vadovo ir Leiboristų partijos lyderio pareigų. „Reuters“ nurodo, kad naujas partijos lyderis turėtų būti paskirtas iki rugsėjo, kai Parlamentas grįš po vasaros pertraukos. Iki tol K. Starmeris lieka pareigose ir vadovaus pereinamajam laikotarpiui.

Sprendimas priimtas po kelių dienų intensyvių pranešimų, kad premjeras nebevaldo politinės padėties partijoje. Dar prieš savaitgalį Downing Streetas neigė, kad K. Starmeris jau yra apsisprendęs trauktis, tačiau spaudimas po Andy Burnhamo sugrįžimo į Parlamentą greitai sustiprėjo. „The Independent“ tiesioginėse naujienose skelbė, kad K. Starmerio kalba gali atverti kelią A. Burnhamui perimti leiboristų vadovavimą.

K. Starmeris į Downing Streetą atėjo po triuškinamos Leiboristų partijos pergalės 2024 m. visuotiniuose rinkimuose. Tačiau jo premjeravimas truko mažiau nei dvejus metus ir baigėsi ne rinkėjų verdiktu, o partijos vidaus spaudimu. Tai dar kartą parodo, kaip nestabili tapo britų politika po 2016 m. „Brexit“ referendumo.

A. Burnhamo pergalė Makerfielde tapo lūžio tašku Leiboristų partijoje

A. Burnhamas, buvęs Didžiojo Mančesterio meras, laimėjo Makerfieldo papildomus rinkimus ir grįžo į Bendruomenių Rūmus. „Reuters“ skelbė, kad jis surinko 54,8 proc. balsų, o toks rezultatas sustiprino jo, kaip pagrindinio kandidato pakeisti K. Starmerį, pozicijas. Iki šio sugrįžimo A. Burnhamas negalėjo realiai pretenduoti į premjero postą, nes nebuvo Parlamento narys.

Jo pergalė pakeitė jėgų balansą Leiboristų partijoje. Dalis partijos parlamentarų ir ministrų jau anksčiau abejojo K. Starmerio gebėjimu laimėti kitus rinkimus, bet A. Burnhamo grįžimas suteikė jiems aiškų alternatyvų centrą. „The Guardian“ rašė, kad kai kurie K. Starmerio sąjungininkai savaitgalį jau laikė jo pasitraukimą neišvengiamu.

Pagal Leiboristų partijos taisykles formalus lyderystės iššūkis reikalautų reikšmingos parlamentarų paramos. Vis dėlto dabar labiau tikėtinas scenarijus – ne ilgas vidaus karas, o bandymas pereiti prie naujo lyderio tvarkingai. Jei kiti kandidatai nesurinks pakankamo palaikymo, A. Burnhamas gali tapti lyderiu be plataus konkurso.

K. Starmerio reitingai smuko dėl ekonomikos, vidaus krizių ir vietos rinkimų pralaimėjimų

K. Starmerio atsistatydinimas nebuvo vienos dienos sprendimas. Jo populiarumas smuko dėl silpno ekonomikos augimo, viešųjų paslaugų spaudimo, migracijos ginčų, gynybos finansavimo įtampos ir vis stiprėjančios Reform UK grėsmės. Leiboristų partija po didelės 2024 m. pergalės nesugebėjo greitai parodyti rinkėjams, kad gyvenimo kokybė pastebimai gerėja.

Gegužės vietos rinkimai tapo dar vienu smūgiu. „The Guardian“ anksčiau skelbė, kad leiboristai patyrė didelius nuostolius Anglijos savivaldoje, o tai sustiprino baimę, kad partija praranda darbininkų klasės ir periferijos rinkėjus. Dalis jų ėmė krypti į Reform UK, kuri migracijos, pragyvenimo kainų ir politinio elito kritikos temomis užėmė vis agresyvesnę poziciją.

YouGov gegužės duomenys rodė, kad K. Starmerio grynasis palankumo rodiklis buvo giliai neigiamas. Tuo metu A. Burnhamas išliko vienas populiariausių leiboristų politikų. Būtent ši disproporcija – nepopuliarus premjeras ir laukiamas alternatyvus lyderis – sukūrė spaudimą, kurio K. Starmeris galiausiai neatlaikė.

Ministrų atsistatydinimai ir kabineto įtampa parodė, kad krizė persikėlė į Vyriausybės vidų

K. Starmerio padėtį silpnino ne tik apklausos, bet ir Vyriausybės vidaus įtampa. „Sky News“ skelbė, kad Danas Jarvisas buvo paskirtas gynybos sekretoriumi po Johno Healey atsistatydinimo. Gynybos klausimai pastaruoju metu tapo vienu jautriausių britų politikos taškų, nes Londonas turi derinti didesnius saugumo įsipareigojimus su ribotomis biudžeto galimybėmis.

Britų žiniasklaida taip pat rašė apie platesnius kabineto nesutarimus ir ministrų spaudimą premjerui apsispręsti dėl ateities. Tokiais atvejais lyderio problema tampa ne vien viešu reitingu, bet ir gebėjimu valdyti savo komandą. Kai ministrai pradeda viešai arba užkulisiuose kalbėti apie pasitraukimo grafiką, premjerui išlikti tampa beveik neįmanoma.

K. Starmerio aplinka kurį laiką bandė rodyti ryžtą. Dar po A. Burnhamo pergalės Makerfielde premjeras teigė neketinantis trauktis ir žadėjo kovoti su galimu iššūkiu. Tačiau toks scenarijus galėjo įstumti Leiboristų partiją į ilgą lyderystės karą, todėl galiausiai pasirinktas tvarkingesnis atsitraukimas.

D. Trumpo pareiškimas apie K. Starmerio pasitraukimą sukėlė papildomą spaudimą

Neįprastą vaidmenį šioje krizėje suvaidino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Reuters“ anksčiau pranešė, kad D. Trumpas savo socialiniame tinkle pareiškė, jog K. Starmeris atsistatydins. Tuo metu oficialaus Downing Street pranešimo dar nebuvo, todėl šis komentaras sukėlė nuostabą Londone.

D. Trumpo žodžiai netapo formaliu britų politikos faktu, bet sustiprino įspūdį, kad K. Starmerio valdžia slysta iš rankų. Kai užsienio valstybės vadovas viešai pranašauja sąjungininkės premjero pasitraukimą, politinė krizė įgauna tarptautinį svorį. Tai ypač jautru Jungtinei Karalystei, kuri po „Brexit“ ir kelių premjerų kaitos jau kovoja su stabilumo reputacijos problema.

K. Starmerio atsistatydinimas dabar patvirtina, kad D. Trumpo pareiškimas pataikė į realų politinį procesą, nors tuo metu jis dar nebuvo oficialus. Tačiau britų konstitucinė tvarka lieka partinė: premjerą pakeis tas Leiboristų partijos lyderis, kuris galės išlaikyti daugumą Bendruomenių Rūmuose.

Naujas Leiboristų lyderis gali tapti premjeru be visuotinių rinkimų

Jeigu Leiboristų partija išlaikys daugumą Parlamente, naujas jos lyderis galės tapti Jungtinės Karalystės premjeru be naujų visuotinių rinkimų. Tai atitinka britų parlamentinę sistemą: rinkėjai renka parlamentą, o monarchas skiria tą politiką, kuris gali užsitikrinti Bendruomenių Rūmų pasitikėjimą.

Politiškai toks scenarijus bus jautrus. Opozicija beveik neabejotinai teigs, kad šalis vėl gauna naują premjerą be tiesioginio rinkėjų mandato. Tokia kritika jau buvo girdima per konservatorių lyderių kaitas po „Brexit“, kai premjerai keitėsi dėl partijų vidaus krizių, o ne visuotinių rinkimų.

Jei A. Burnhamas taps premjeru, jis paveldės sudėtingą paketą: lėtą ekonomiką, didelę skolą, viešųjų paslaugų problemas, migracijos spaudimą, Reform UK kilimą ir trapų santykį su Europos Sąjunga. Jo populiarumas už Westminsterio ribų gali padėti pradžioje, bet greitai teks rodyti ne vien komunikaciją, o valdymo rezultatus.

Didžioji Britanija artėja prie septinto premjero po „Brexit“ referendumo

K. Starmerio pasitraukimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė gali sulaukti septinto premjero nuo 2016 m. „Brexit“ referendumo. Per šį dešimtmetį šalį jau valdė Davidas Cameronas, Theresa May, Borisas Johnsonas, Liz Truss, Rishi Sunakas ir K. Starmeris. Naujas Leiboristų lyderis pratęs šią politinio nestabilumo grandinę.

Šis skaičius svarbus ne dėl statistikos, o dėl pasitikėjimo valstybės kryptimi. Kiekvienas lyderio keitimas žada naują pradžią, bet kartu siunčia signalą rinkoms, sąjungininkams ir rinkėjams, kad britų politika vis dar ieško stabilaus centro. Po „Brexit“, pandemijos, infliacijos ir geopolitinių krizių šalis vėl įžengia į pereinamąjį etapą.

K. Starmeris į valdžią atėjo žadėdamas tvarką po konservatorių chaoso. Jo pasitraukimas po mažiau nei dvejų metų rodo, kad britų politinė sistema pati dar neišėjo iš krizės. Dabar leiboristai bandys įtikinti šalį, kad lyderio keitimas yra ne dar vienas griūties ženklas, o galimybė išsaugoti valdžią prieš kitus rinkimus.

Šaltiniai

The Independent. (2026). Starmer resignation speech: PM stands down as Burnham waits in wings – live updates
https://www.independent.co.uk/news/uk/politics/starmer-resignation-speech-burnham-live-updates-b3000229.html

Reuters. (2026). UK’s Starmer says he will resign
https://www.reuters.com/world/uk/uks-starmer-could-set-out-exit-timetable-monday-burnham-waits-wings-2026-06-22/

The Guardian. (2026). Keir Starmer to step down as prime minister two years after historic election victory
https://www.theguardian.com/politics/2026/jun/22/keir-starmer-resigns-as-prime-minister

DAO narių vertinimas

Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių

SkaitytojasDAO

Straipsnis aiškiai perteikia informaciją apie K. Starmerio atsistatydinimą ir jo pasekmes Leiboristų partijai, todėl jis yra aktualus ir įdomus paprastam skaitytojui.

Etikos sargasDAO

Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie K. Starmerio atsistatydinimą ir jo politinę situaciją, remiasi patikimais šaltiniais, tokiomis kaip „Reuters“, ir analizuoja politinius pokyčius be dezinformacijos ar manipuliacijos.

Aktualumo žinovasDAO

Straipsnis apie K. Starmerio atsistatydinimą yra aktualus, tačiau jis labiau susijęs su Jungtinės Karalystės politika, o ne su Lietuvos kontekstu. Dėl to jo reikšmingumas Lietuvos auditorijai yra ribotas.

Visuomenės intereso gynėjasDAO

Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie K. Starmerio atsistatydinimą ir jo pasekmes Leiboristų partijai, kas yra aktualu tiek britų politikai, tiek tarptautinei bendruomenei. Jame analizuojama politinė situacija, kas padeda skaitytojams geriau suprasti vykstančius pokyčius.

Emocijų barometrasDAO

Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie K. Starmerio atsistatydinimą ir politinę situaciją Jungtinėje Karalystėje, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojama situacija be perdėtų emocijų, todėl jis yra subalansuotas ir informatyvus.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika