Klaidos skaičiavimuose gali kainuoti tūkstančius eurų
Tūkstančiai darbuotojų galėjo gauti didesnes išmokas, nei jiems priklausė. Tokias rizikas atskleidė Valstybės kontrolės atliktas Garantinio fondo auditas, parodęs, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ne visada apskaičiuojami tiksliai.
Auditoriai nustatė, kad nemokumo administratoriai, teikdami darbuotojų kreditorinius reikalavimus tvirtinti teismams ar kreditorių susirinkimams, ne visais atvejais pakankamai kruopščiai patikrina pateikiamus duomenis. Dėl to darbuotojams priklausančios sumos kartais apskaičiuojamos neatskaičius privalomų mokesčių, todėl galutinis išmokų dydis gali būti didesnis, nei turėtų būti pagal teisės aktus[1].
Valstybės kontrolės vertinimu, tokie netikslumai ne tik didina nepagrįstų išmokų riziką, bet ir gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, valstybė privalo užtikrinti, kad dėl darbdavio nemokumo darbo netekę žmonės laiku gautų jiems priklausančias išmokas, tačiau lygiai taip pat svarbu, kad valstybės parama būtų skirstoma tiksliai, pagrįstai ir skaidriai.

Kontrolė padėjo išvengti reikšmingų permokų
Praėjusiais metais „Sodra“, vykdydama Garantinio fondo išmokų kontrolę, beveik kas trečiu atveju aptiko netiksliai apskaičiuotas sumas. Tokiais atvejais institucija kreipėsi į nemokumo administratorius arba teismus, prašydama patikslinti pateiktus duomenis.
Nors papildomi patikrinimai pailgino išmokų skyrimo terminus, jie leido išvengti vidutiniškai apie 1,1 tūkst. eurų galimos permokos vienam darbuotojui. Auditorių duomenimis, ši suma sudarė maždaug 38 proc. žmogui patvirtintos išmokos, todėl klaidų mastas vertinamas kaip reikšmingas.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad pernai Garantinio fondo išmokas gavo daugiau kaip 9 tūkst. asmenų. Todėl net ir pavieniai netikslumai gali turėti didelį poveikį tiek fondo lėšoms, tiek visai sistemai.
Papildomų klausimų auditoriams sukėlė ir šių metų pradžioje pakeistos Garantinio fondo administravimo procedūros. Nuo sausio 6-osios atsisakyta papildomo teismo nutarčių bei kreditorių susirinkimų sprendimų pagrindu pateikiamų duomenų tikrinimo. Dėl to anksčiau kontroliuotos rizikos, susijusios su galimomis permokomis, tapo sunkiau valdomos.
Institucijos imsis papildomų saugiklių
Valstybės kontrolė rekomendavo „Sodrai“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai stiprinti rizikos valdymo priemones bei ieškoti sprendimų, kurie padėtų užkirsti kelią netiksliai apskaičiuotiems darbuotojų kreditoriniams reikalavimams ateityje.
Kol bus rengiami ilgalaikiai sprendimai ir tobulinamas teisinis reguliavimas, nuspręsta taikyti laikiną priemonę – papildomą duomenų sutikrinimą su Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registru. Jei kils abejonių dėl planuojamų mokėti sumų pagrįstumo, Garantinio fondo administratorius galės kreiptis į nemokumo administratorius, teismus ar kreditorių susirinkimus dėl informacijos patikslinimo.
Auditorių vertinimu, ilgalaikis problemos sprendimas priklausys nuo glaudaus visų procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo. Prie sistemos tobulinimo turėtų aktyviau prisidėti Nemokumo administratorių rūmai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti, jog valstybės garantijos darbuotojams būtų įgyvendinamos tiksliai, skaidriai ir be nepagrįstų permokų rizikos.