Europos sostinėse dviejų miegamųjų buto nuoma svyruoja nuo 470 iki 3 350 eurų
Europos nuomos kainų skirtumai išlieka milžiniški. Naujausi „Eurostat“ duomenys, kuriuos analizuoja „Euronews Business“, rodo, kad 40 Europos miestų 38 šalyse vidutinė dviejų miegamųjų buto mėnesio nuoma 2025 m. antrąjį pusmetį svyravo nuo 470 eurų Skopjėje iki 3 350 eurų Ženevoje.
Į palyginimą įtrauktos Europos Sąjungos valstybės, ES kandidatės ir potencialios kandidatės, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys bei Jungtinė Karalystė. Tai leidžia matyti ne tik ES vidaus skirtumus, bet ir platesnį Europos būsto rinkos vaizdą. Vis dėlto duomenis reikia skaityti atsargiai: kalbama apie konkretaus tipo nuomą miestuose, o ne apie visų šalių vidutinę būsto kainą.
Būstas yra didžiausia Europos namų ūkių išlaidų dalis. „Eurostat“ skelbia, kad būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras sudaro 23,6 proc. ES namų ūkių vartojimo išlaidų. Tai reiškia, kad nuomos kainos sostinėse nėra vien nekilnojamojo turto rinkos statistika – jos tiesiogiai lemia gyventojų perkamąją galią, migraciją, jaunų šeimų galimybes ir darbuotojų judumą.
Londonas vienintelis iš sostinių peržengia 3 tūkst. eurų ribą
Londonas yra brangiausia Europos sostinė nuomininkams pagal „Eurostat“ dviejų miegamųjų buto rodiklį. Vidutinė tokio būsto nuoma čia siekia 3 050 eurų, arba apie 2 650 svarų sterlingų. Visame 40 miestų sąraše Londonas nusileidžia tik Ženevai, kuri nėra Šveicarijos sostinė, bet yra brangiausias įtrauktas miestas.
Dublinas ir Stokholmas dalijasi brangiausių ES sostinių poziciją – abiejuose miestuose vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma siekia 2 650 eurų. Oslas, nors nėra ES miestas, taip pat patenka tarp brangiausių su 2 550 eurų vidurkiu. Šie skaičiai rodo, kad Šiaurės ir Vakarų Europos metropoliai lieka aukščiausios nuomos zonos centru.
„Euronews“ kalbintas „Global Property“ nekilnojamojo turto ekspertas Mickas Calmetas teigia, kad pagrindinė priežastis yra vietinių būsto rinkų struktūra. Tokiuose miestuose kaip Ženeva, Londonas, Dublinas ar Stokholmas paklausą kelia gerai apmokami darbuotojai, tarptautinės įmonės, studentai ir naujai atvykstantys gyventojai, o būsto pasiūla neauga tokiu pačiu tempu.
Paryžius brangiausias tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų sostinių
Tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų sostinių brangiausias yra Paryžius. Vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma Prancūzijos sostinėje siekia 2 500 eurų. Tai gerokai daugiau nei Berlyne, Madride ar Romoje.
Berlyne toks butas vidutiniškai kainuoja 1 750 eurų per mėnesį. Madride vidurkis siekia 1 700 eurų, Romoje – 1 650 eurų. Šis skirtumas svarbus, nes parodo, kad didelės ekonomikos dydis savaime nenulemia vienodo nuomos lygio: kainą labiau formuoja konkretus miesto būsto fondas, pajamos, migracija, turizmas, reguliavimas ir pasiūlos deficitas.
Virš 2 tūkst. eurų ribos taip pat patenka Kopenhaga, Liuksemburgas ir Reikjavikas, kur vidutinė nuoma siekia po 2 350 eurų. Hagoje ir Berne ji sudaro po 2 150 eurų, Miunchene – 2 050 eurų. Šie miestai nėra vien turistinės vietos – jie veikia kaip administraciniai, finansiniai, diplomatiniai arba aukštų pajamų darbo rinkų centrai.
Pigiausios ES sostinės yra Sofija ir Nikosija, bet mažesnė kaina dar nereiškia įperkamumo
Pigiausia ES sostinė pagal šį rodiklį yra Sofija, kur dviejų miegamųjų buto vidutinė nuoma siekia 900 eurų. Nedaug atsilieka Nikosija – 910 eurų. Už ES ribų pigiausi miestai yra Skopjė su 470 eurų ir Priština su 520 eurų vidutine nuoma.
Ankara yra trečia pigiausia iš platesnio 40 miestų sąrašo – Turkijos sostinėje dviejų miegamųjų butas vidutiniškai kainuoja 770 eurų. Tiranoje nuoma siekia 920 eurų, Bukarešte – 930 eurų. Šie skaičiai nominaliai atrodo daug mažesni nei Vakarų Europoje, tačiau jie neatsako į svarbiausią klausimą – kiek uždirba vietos gyventojai.
M. Calmetas pabrėžia, kad mažesnė nuomos kaina Vidurio ir Rytų Europoje nebūtinai reiškia geresnį būsto įperkamumą. Vietiniai atlyginimai dažnai taip pat yra mažesni, todėl vien nuomos lygio palyginimas gali klaidinti. Ši pastaba ypač svarbi Vilniui, Rygai, Talinui, Varšuvai ar Budapeštui, kur kainos jau artėja prie Vakarų Europos dalies, bet pajamos dar ne visada jas vejasi.
Vilnius patenka į 1 200 eurų grupę ir jau nebėra pigių sostinių paraštėje
Vilnius „Eurostat“ palyginime patenka į miestų grupę, kur dviejų miegamųjų buto vidutinė nuoma siekia apie 1 200 eurų. Tai daugiau nei Rygoje ir Taline, kur nurodomas 1 150 eurų vidurkis, bet mažiau nei Varšuvoje ir Budapešte, kur nuoma siekia po 1 300 eurų.
Ši pozicija rodo, kad Vilnius jau seniai nebėra labai pigios nuomos sostinė. Nominaliai jis vis dar gerokai atsilieka nuo Londono, Dublino, Stokholmo ar Paryžiaus, tačiau regioniniame kontekste Lietuvos sostinė artėja prie Vidurio Europos didmiesčių kainų lygio. Tai ypač svarbu jauniems darbuotojams, studentams ir šeimoms, kurioms dviejų miegamųjų butas dažnai yra realus minimalus poreikis, o ne prabangos pasirinkimas.
Vilniaus atvejis taip pat gerai parodo platesnę tendenciją: sostinės pritraukia darbo vietas, universitetus, užsienio investicijas ir paslaugų sektorių, bet būsto pasiūla ne visada spėja reaguoti. Kai į miestą atvyksta daugiau žmonių, o statyba, infrastruktūra ir nuomos fondas plečiasi lėčiau, nuomos kainos kyla greičiau nei dalies gyventojų pajamos.
Nuomos augimą Europoje skatina ne viena priežastis, o keli vienu metu veikiantys spaudimo taškai
„Euronews“ cituojamas M. Calmetas nuomos augimą sieja su keliais veiksniais: po pandemijos atsigavusia miestų paklausa, gyventojų skaičiaus augimu, migracija, aukštesnėmis palūkanų normomis ir padidėjusiomis statybų sąnaudomis. Šie veiksniai skirtingose šalyse veikia nevienodu stiprumu, bet daugelyje sostinių jų kryptis ta pati – daugiau paklausos ir nepakankamai greitai auganti pasiūla.
Aukštesnės palūkanų normos ypač paveikė namų ūkius, kurie anksčiau būtų svarstę būsto pirkimą. Kai paskolos tampa brangesnės, dalis žmonių ilgiau lieka nuomos rinkoje, o tai dar labiau didina paklausą. Kartu brangesnis finansavimas ir statybų medžiagos apsunkina naujų projektų plėtrą, todėl pasiūlos atsakas vėluoja.
„Eurostat“ metodika taip pat svarbi: šie duomenys neapima komunalinių mokesčių ir kitų papildomų rinkliavų, o vertinami neapstatyti, geros arba labai geros kokybės, bet ne prabangūs butai. Todėl reali mėnesio našta nuomininkui daugelyje miestų gali būti didesnė nei pats nuomos skaičius. Tai ypač aktualu šalyse, kur šildymo, elektros, vandens ar administravimo mokesčiai sudaro didelę galutinės sąskaitos dalį.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Average rents across European capitals: Eurostat reveals the most expensive countries
https://www.euronews.com/business/2026/06/22/average-rents-across-european-capitals-eurostat-reveals-the-most-expensive-countries
Eurostat. (2026). Average rent per month in cities by type of dwelling
https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/prc_colc_rents/default/table?lang=en
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia Europos nuomos kainų palyginimą, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Informacija yra suprantama ir naudinga, ypač tiems, kurie domisi būsto rinkos tendencijomis.
Straipsnis pateikia tikslius ir aktualius duomenis apie nuomos kainas Europos sostinėse, remiasi patikimais šaltiniais ir analizuoja situaciją nešališkai. Jame vengiamas dezinformacijos ir manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Europos nuomos kainų tendencijas, kurios tiesiogiai veikia gyventojų gyvenimo kokybę ir perkamąją galią. Be to, jis pateikia svarbią informaciją apie Vilniaus nuomos kainas, kas yra ypač svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie nuomos kainų skirtumus Europos sostinėse, kas yra aktualu daugeliui gyventojų ir potencialių migracijų. Jame analizuojamos ne tik kainos, bet ir jų poveikis gyventojų gyvenimo kokybei, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvius duomenis apie nuomos kainas Europoje, neskatina nepagrįsto nerimo ir yra informatyvus, todėl jį galima publikuoti.
