L. Kučma, V. Juščenka ir P. Porošenka sureagavo į V. Zelenskio apdovanojimo atėmimą
Trys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka ir Petro Porošenka – pareiškė atsisakantys Lenkijos Baltojo erelio ordino. Šis žingsnis tapo atsaku į Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio sprendimą atimti tą patį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
TVP World, remdamasis ukrainietiškais ir lenkiškais šaltiniais, skelbia, kad P. Porošenka savo sprendimą paskelbė po L. Kučmos ir V. Juščenkos pareiškimų. Buvęs Ukrainos prezidentas K. Nawrockio sprendimą pavadino klaidingu ir neteisingu Ukrainos žmonių atžvilgiu. Jo teigimu, šis apdovanojimas buvo ne vien asmeninis garbės ženklas, bet ir Lenkijos pagarbos Ukrainos valstybei simbolis.
„Reuters“ taip pat patvirtino, kad L. Kučma, V. Juščenka ir P. Porošenka pareiškė grąžinsiantys Baltojo erelio ordiną. Agentūros duomenimis, jie savo sprendimą sieja su tuo, kad K. Nawrockio žingsnis kenkia pastangoms stiprinti Lenkijos ir Ukrainos santykius. Tai reiškia, kad ginčas peržengė vien V. Zelenskio ir K. Nawrockio asmeninį protokolą ir tapo platesne diplomatine krize.
K. Nawrockis V. Zelenskio apdovanojimą atėmė dėl Ukrainos karinio vieneto pavadinimo
Ginčas prasidėjo po to, kai V. Zelenskis gegužės 26 d. pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vienetui suteiktas garbės pavadinimas „UPA didvyrių vardu“. Ukrainoje Ukrainos sukilėlių armija daugeliui siejasi su antinacine ir antisovietine rezistencija bei valstybės nepriklausomybės siekiu. Lenkijoje šis pavadinimas pirmiausia siejamas su Voluinės ir Rytų Galicijos žudynėmis per Antrąjį pasaulinį karą.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis pareiškė, kad toks Ukrainos sprendimas yra nepriimtinas Lenkijos istorinei atminčiai. Jis paskelbė atimantis iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą. K. Nawrockis tvirtino, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Ukrainos tautą ir nekeičia Lenkijos paramos Ukrainai kare prieš Rusiją.
V. Zelenskiui Baltojo erelio ordiną 2023 m. balandžio 5 d. Varšuvoje įteikė tuometis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Ukrainos prezidentūros duomenimis, apdovanojimas buvo skirtas už nuopelnus stiprinant Lenkijos ir Ukrainos santykius, ginant demokratiją, taiką, saugumą Europoje ir žmogaus teises. Po K. Nawrockio sprendimo V. Zelenskis pareiškė grąžinęs ordiną Lenkijos prezidentui.
Buvę Ukrainos prezidentai pabrėžia, kad apdovanojimai buvo skirti ne tik jiems asmeniškai
L. Kučmos sprendimą paskelbė jo fondo atstovė Darka Olifer. „Ukrainska Pravda“ nurodo, kad antrasis Ukrainos prezidentas atsisakė Baltojo erelio ordino po to, kai K. Nawrockis atėmė šį apdovanojimą iš V. Zelenskio. „Polskie Radio“ skelbia, kad L. Kučma šį ordiną buvo gavęs 1997 m., kai Ukrainos ir Lenkijos santykiuose buvo siekiama įtvirtinti strateginės partnerystės kryptį.
V. Juščenkos sprendimą patvirtino jo spaudos sekretorė Iryna Vannikova. „Radio Svoboda“ citavo jos paaiškinimą, kad V. Juščenka atsisako Lenkijos Baltojo erelio ordino kaip nesutikimo ženklą su sprendimu peržiūrėti V. Zelenskio apdovanojimą. Pats V. Juščenka vėliau K. Nawrockio sprendimą pavadino neatsakingu.
P. Porošenka taip pat pareiškė atsisakantis Baltojo erelio ordino. TVP World ir ukrainietiška žiniasklaida nurodo, kad jis K. Nawrockio sprendimą vadina klaida, kuri smogia Ukrainos ir Lenkijos santykiams. Jo pozicija remiasi argumentu, kad tokie apdovanojimai buvo Lenkijos pagarbos Ukrainos valstybei ir jos kovai už laisvę ženklas, o ne vien atskirų politikų asmeninis įvertinimas.
Ukrainos pareigūnai masiškai grąžina Lenkijos apdovanojimus
Į protestą įsitraukė ir dabartiniai Ukrainos pareigūnai. „Reuters“ pranešė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir Ukrainos prezidento aplinkos aukšto rango pareigūnai taip pat atsisako Lenkijos valstybinių apdovanojimų. Tarp jų minimas ir Kyrylo Budanovas, kuris atsisakė Lenkijos ordino už nuopelnus.
K. Budanovas K. Nawrockio sprendimą pavadino dovana Maskvai. Jo argumentas aiškus: viešas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl istorijos silpnina sąjungininkų vienybę tuo metu, kai Ukraina vis dar kariauja prieš Rusiją. Tokia formuluotė rodo, kad Kyjive šis ginčas vertinamas ne tik kaip istorinės atminties konfliktas, bet ir kaip saugumo problema.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovai taip pat kritikavo K. Nawrockio žingsnį. Jie teigia, kad jautrūs istoriniai klausimai turi būti sprendžiami dialogu, istorikų darbu ir abipuse pagarba, o ne politiniais gestais, kurie kelia įtampą viešojoje erdvėje. Tačiau Lenkijoje šis argumentas susiduria su stipria visuomenės ir politikų dalies pozicija dėl Voluinės žudynių atminimo.
Voluinės žudynės išlieka skaudžiausiu Lenkijos ir Ukrainos istoriniu konfliktu
Ukrainos sukilėlių armijos vertinimas yra vienas jautriausių Lenkijos ir Ukrainos istorinių klausimų. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 m. „Reuters“ ir AP kontekste nurodoma, kad Lenkijos pusė kalba apie maždaug 100 tūkst. nužudytų lenkų civilių, o Lenkijos parlamentas 2016 m. šiuos įvykius pripažino genocidu.
Ukrainoje UPA atmintis vertinama nevienodai. Daliai ukrainiečių ši organizacija yra antitotalitarinės ir antiimperinės kovos simbolis, susijęs su pasipriešinimu sovietų valdžiai. Tačiau Lenkijoje toks heroizavimas suvokiamas kaip nusikaltimų aukų atminimo paniekinimas, todėl kiekvienas oficialus pavadinimas ar valstybės dekretas šia tema sukelia stiprią politinę reakciją.
Šis ginčas ypač pavojingas todėl, kad jis vyksta ne ramios akademinės diskusijos sąlygomis, o karo metu. Lenkija nuo 2022 m. buvo viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų: per jos teritoriją ėjo didelė Vakarų karinės paramos dalis, šalis priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių ir aktyviai rėmė sankcijas Rusijai. Todėl istorinis konfliktas dabar tiesiogiai paliečia ir geopolitinį aljansą.
D. Tuskas ragina neeskaluoti konflikto, nes juo gali pasinaudoti Rusija
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat kritikavo Ukrainos sprendimą suteikti kariniam vienetui UPA vardą, tačiau kartu perspėjo dėl konflikto eskalacijos. AP ir „Reuters“ duomenimis, D. Tuskas ragino abi puses ieškoti dialogo ir nekurti situacijos, kuria galėtų pasinaudoti Rusija. Jo pozicija skiriasi nuo K. Nawrockio griežtesnės simbolinės linijos.
Šis skirtumas rodo ir vidinę Lenkijos politinę įtampą. Prezidentas K. Nawrockis istorinės atminties klausimu pasirinko griežtą valstybės garbės gynimo gestą, o premjeras D. Tuskas akcentuoja geopolitinį atsargumą. Abi pozicijos Lenkijoje turi auditoriją: viena remiasi istorinės teisybės reikalavimu, kita – karo meto strateginio sąjungininko išsaugojimu.
Ukrainos buvusių prezidentų sprendimas atsisakyti Lenkijos apdovanojimų šią įtampą tik padidina. Dabar tai jau ne vien V. Zelenskio ir K. Nawrockio konfliktas, o platesnis dviejų valstybių simbolinis mūšis dėl istorijos, garbės ir karo meto lojalumo. Kuo ilgiau jis tęsis, tuo daugiau politinės naudos iš jo gali gauti ne Varšuva ar Kyjivas, o Maskva.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Poroshenko joins former Ukrainian presidents in renouncing Polish honors
https://tvpworld.com/93931427/ukraine-kuchma-yushchenko-poroshenko-renounce-polish-honors
Reuters. (2026). Ukraine’s Zelenskiy says he returned state decoration to Polish president
https://www.reuters.com/world/ukraines-zelenskiy-says-he-returned-state-decoration-polish-president-2026-06-20/
Associated Press. (2026). Zelenskyy returns Poland’s highest honor after Polish leader revokes it in a spat over history
https://apnews.com/article/afeea9485528283fed2a714ae31650e2
Reuters. (2026). Poland strips Zelenskiy of top honour as WW2 dispute sours ties
https://www.reuters.com/world/europe/polish-president-decides-strip-ukraines-zelenskiy-top-honour-over-ww2-dispute-2026-06-19/
Reuters. (2026). Zelenskiy’s chief of staff renounces Polish medal amid WW2 dispute
https://www.reuters.com/world/zelenskiys-chief-staff-renounces-polish-medal-amid-ww2-dispute-2026-06-20/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie buvusių Ukrainos prezidentų atsisakymą Lenkijos apdovanojimų, kas gali būti įdomu skaitytojams, besidomintiems tarptautiniais santykiais ir politika.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie buvusių Ukrainos prezidentų atsisakymą Lenkijos apdovanojimų, nurodo galimas priežastis ir reakcijas, kas atitinka etikos normas. Taip pat vengia dezinformacijos ir manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius politinius įvykius, susijusius su Ukrainos ir Lenkijos santykiais, kurie yra aktualūs Lietuvai, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie buvusių Ukrainos prezidentų atsisakymą Lenkijos apdovanojimų, kas gali turėti įtakos tarptautiniams santykiams. Jame analizuojamos priežastys ir galimos pasekmės, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie buvusių Ukrainos prezidentų atsisakymą Lenkijos apdovanojimų, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos galimos priežastys ir pasekmės, kas yra svarbu informatyviam diskursui.
