Iranas kaltina Jungtines Valstijas ir Izraelį paliaubų pažeidimais Libane.
Iranas šeštadienį paskelbė, kad uždaro Hormūzo sąsiaurį laivybai, kaltindamas Jungtines Valstijas ir Izraelį paliaubų pažeidimais Libane. Apie tai pranešė Irano revoliucinė gvardija ir Irano ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė „Khatam al-Anbiya“. Teheranas teigia, kad Izraelio smūgiai pietų Libane pažeidė naują regioninį paliaubų susitarimą, kuriame numatytas karinių veiksmų nutraukimas visuose frontuose.
„Reuters“ skelbia, kad Iranas įspėjo laivus nesiartinti prie vandens kelio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų transporto koridorių. Irano pareigūnai tai pristatė kaip pirmą atsakomąjį žingsnį, o ne galutinę eskalacijos ribą. Toks pareiškimas iš karto pakėlė įtampą prieš numatytas JAV ir Irano derybas Šveicarijoje.
Svarbiausia detalė – kol kas kalbama apie Irano paskelbtą politinį ir karinį pareiškimą, o ne patvirtintą faktinį sąsiaurio užblokavimą. JAV pareigūnai teigia nematantys tokių Irano karinių veiksmų, kurie realiai sustabdytų laivybą. Todėl antraštė „Iranas uždarė Hormūzą“ yra tiksli tik kaip Irano pozicija, bet ne kaip patvirtintas laivybos sustabdymo faktas.
JAV centrinė vadavietė teigia, kad sąsiauris liko atviras
JAV kariuomenė šeštadienį paneigė Irano teiginius, kad Hormūzo sąsiauris uždarytas. JAV centrinės vadavietės atstovas, karinio jūrų laivyno kapitonas Timas Hawkinsas „Reuters“ sakė, kad Iranas nekontroliuoja Hormūzo sąsiaurio, o eismas jame tęsiasi. Pasak jo, JAV pajėgos stebi padėtį ir siekia užtikrinti, kad laivyba nenutrūktų.
JAV centrinė vadavietė taip pat nurodė, kad šeštadienį per sąsiaurį praplaukė 55 prekybiniai laivai. Jie gabeno didelius krovinių kiekius ir daugiau kaip 17 mln. barelių naftos į pasaulio rinkas. Šis skaičius rodo, kad bent tuo metu Irano pareiškimas nevirto visiška fizine blokada.
„Axios“ cituojamas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas taip pat teigė, kad JAV kariuomenė nemato Irano pajėgų judėjimo, kuris rodytų realų sąsiaurio uždarymą. Tai nereiškia, kad rizikos nėra. Net jeigu laivai juda, vien grasinimas gali didinti draudimo kainas, keisti laivybos maršrutus ir kelti spaudimą energijos rinkoms.
Libano frontas tapo pagrindine JAV ir Irano derybų kliūtimi
Hormūzo krizė kilo tuo metu, kai JAV ir Iranas mėgina išlaikyti 60 dienų paliaubų ir derybų langą. „Reuters“ duomenimis, Irano delegacija šeštadienį atvyko į Šveicariją, o JAV viceprezidentas J. D. Vance’as išvyko į susitikimus, kuriuose turėtų būti aptariamas branduolinis klausimas, Libano paliaubos ir platesnis regioninis susitarimas. Irano delegacijai vadovauja Mohammadas Baqeras Qalibafas, o kartu dalyvauja užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi.
Problema ta, kad Libano paliaubos pradėjo byrėti beveik iš karto po paskelbimo. Libano civilinė gynyba pranešė, kad Izraelio smūgiai Libane šeštadienį pražudė 20 žmonių, nors paliaubos jau turėjo galioti. Izraelis teigia atsakęs į „Hezbollah“ atakas, o „Hezbollah“ pareiškė neleisianti Izraeliui turėti „judėjimo laisvės“ Libane.
Šis karinis chaosas tiesiogiai veikia JAV ir Irano derybas. Viena iš sąlygų 60 dienų procesui buvo smurto nutraukimas Libane. Jei Izraelio ir „Hezbollah“ kovos tęsis, Iranas gali naudoti Hormūzo sąsiaurį kaip spaudimo svertą, o Vašingtonas – kaip argumentą dar labiau stiprinti karinę kontrolę jūroje.
Hormūzo sąsiauris svarbus, nes per jį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos srautų
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra. JAV Energetikos informacijos administracija šį vandens kelią vadina vienu svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų. 2024 m. per Hormūzą vidutiniškai keliavo apie 20 mln. barelių naftos, kondensato ir naftos produktų per dieną, arba maždaug penktadalis pasaulinio naftos produktų vartojimo.
EIA taip pat nurodo, kad per Hormūzą 2024 m. ėjo daugiau kaip ketvirtadalis pasaulinės jūrinės naftos prekybos ir apie penktadalis pasaulinės suskystintų gamtinių dujų prekybos. Didžioji dalis šių srautų keliauja į Azijos rinkas. Kinija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja yra tarp svarbiausių naftos gavėjų, todėl sąsiaurio sutrikimas pirmiausia smogtų Azijai, bet kainų šokas greitai persiduotų ir Europai.
Alternatyvų yra nedaug. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai turi dalį vamzdynų infrastruktūros, leidžiančios apeiti sąsiaurį, tačiau EIA vertinimu laisvos papildomos apėjimo galimybės yra ribotos. Tai reiškia, kad net laikinas sutrikimas Hormūze gali virsti draudimo, gabenimo, degalų ir žaliavų kainų šuoliu.
Irano grasinimas gali paveikti rinkas net be fizinės blokados
Naftos rinkoms nebūtina laukti visiško sąsiaurio uždarymo. Pakanka rizikos, kad laivų savininkai, draudikai ir prekybininkai pradėtų perskaičiuoti maršrutus, priemokas ir tiekimo terminus. Tokiose situacijose svarbus ne vien faktinis laivo judėjimas, bet ir klausimas, ar jis gali saugiai judėti rytoj.
EIA 2025 m. birželį jau buvo nurodžiusi, kad regioninės įtampos metu „Brent“ naftos kaina per vieną dieną pakilo nuo 69 iki 74 JAV dolerių už barelį. Tai buvo rinkos reakcija į riziką, nors tuo metu eismas per sąsiaurį nebuvo blokuotas. Dabartinis Irano pareiškimas veikia panašiu principu: jeigu rinkos patikės, kad rizika reali, kainos gali judėti dar prieš realų laivybos sustabdymą.
Teheranui Hormūzas yra vienas stipriausių geopolitinių svertų, bet jis pavojingas ir pačiam Iranui. Uždarymas smogtų regiono eksportuotojams, Azijos pirkėjams, draudikams, pasaulio kainoms ir pačiam Irano gebėjimui dalyvauti derybose. Todėl JAV teiginys, kad sąsiauris vis dar atviras, nėra tik techninis ginčas – tai bandymas neleisti Irano pareiškimui virsti rinkų panika.
Artimiausios dienos parodys, ar tai spaudimo taktika, ar nauja eskalacija
Šiuo metu labiausiai tikėtina, kad Iranas naudoja Hormūzo sąsiaurio kortą kaip spaudimą JAV ir Izraeliui dėl Libano paliaubų. Teheranas viešai rodo, kad Libano frontas nėra atskiras konfliktas, kurį galima ignoruoti derantis dėl branduolinio klausimo ar regioninio susitarimo. Kitaip tariant, Iranas bando priversti Vašingtoną ir jo sąjungininkus laikyti visus frontus viename derybų pakete.
JAV atsakas rodo priešingą liniją: Vašingtonas siekia parodyti, kad sąsiauris lieka tarptautinės laivybos kelias, o ne Irano vartai, kuriuos Teheranas gali atidaryti ar uždaryti pagal politinę valią. Todėl JAV pajėgų stebėsena ir vieši pranešimai apie praplaukusius laivus yra informacinės kovos dalis. Skaičius „55 laivai“ šiuo atveju tampa ne mažiau svarbus nei diplomatų pareiškimai Šveicarijoje.
Jeigu Libane smurtas sumažės ir JAV–Irano derybos prasidės pagal planą, Irano pareiškimas gali likti trumpalaikiu spaudimo manevru. Jeigu smūgiai tęsis, Hormūzo sąsiauris gali vėl tapti realia jūrine krize, kurioje susikirs naftos kainos, karo rizika ir pasaulio prekybos nervai. Kol kas faktas vienas: Iranas paskelbė uždarymą, bet JAV teigia, kad sąsiauris veikia, o laivai vis dar plaukia.
Šaltiniai
Ground News. (2026). Iran says it’s closing Strait of Hormuz, citing Israeli strikes on Lebanon
https://ground.news/article/iran-says-its-closing-strait-of-hormuz-citing-israeli-strikes-on-lebanon_522054
Reuters. (2026). US forces monitoring Strait of Hormuz to ensure it stays open
https://www.reuters.com/world/middle-east/us-forces-monitoring-strait-hormuz-ensure-it-stays-open-2026-06-20/
Axios. (2026). Iran says it is closing Strait of Hormuz over Israeli attacks on Lebanon
https://www.axios.com/2026/06/20/iran-strait-hormuz-closed-israel-lebanon
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Iraną ir Hormūzo sąsiaurio situaciją, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnyje pateikiama informacija apie Irano paskelbtą sąsiaurio uždarymą, tačiau ji nėra patvirtinta faktais, o JAV pareigūnai paneigia šiuos teiginius. Tai gali sukelti dezinformacijos riziką ir klaidingą supratimą apie situaciją.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius geopolitinius įvykius, kurie gali turėti įtakos regiono stabilumui ir pasaulio energetikos rinkoms. Be to, jis pateikia naujausią informaciją apie JAV ir Irano derybas, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, besidominčiai tarptautine politika.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie geopolitinę situaciją Hormūzo sąsiauryje ir galimas pasekmes, todėl jis yra naudingas skaitytojams. Jame taip pat pateikiama skirtingų šalių pozicija, kas padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnis kelia nerimą dėl konflikto ir nesubalansuotai pateikia informaciją, kas gali sukelti paniką ir emocinę įtampą skaitytojų tarpe.
