Dronai žemės ūkyje jau padeda stebėti laukus, bet jų naudojimas nėra laisva zona
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Transporto kompetencijų agentūra surengė nuotolinį seminarą apie žemės ūkio paskirties nepilotuojamų orlaivių iššūkius ir teisinį reglamentavimą. Susitikime dalyvavo ūkininkai, dronais prekiaujančių įmonių atstovai, augalų apsaugos produktų gamintojai ir platintojai bei bepiločių orlaivių entuziastai.
Seminaro ašis buvo paprasta, bet ūkininkams vis aktualesnė: dronai gali padėti greičiau ir tiksliau matyti, kas vyksta laukuose. Jie naudojami pasėlių stebėsenai, augalų būklės vertinimui, probleminių plotų nustatymui ir duomenimis grįstam darbų planavimui. Tai jau nėra futuristinis žaislas – tai tiksliojo ūkininkavimo įrankis, kuris gali sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę.
Vis dėlto institucijos akcentuoja, kad technologinė galimybė dar nereiškia teisinio leidimo daryti viską. Dronas, pakilęs virš lauko, patenka ne tik į žemės ūkio, bet ir į aviacijos, duomenų, saugumo, pasienio bei aplinkosaugos reguliavimo lauką. Todėl ūkininkui svarbu žinoti ne tik tai, ką dronas techniškai gali, bet ir tai, ko jis kol kas negali daryti teisėtai.
Augalų apsaugos produktų purškimas dronais Lietuvoje šiuo metu negalimas
Didžiausias praktinis klausimas – ar dronais galima purkšti pasėlius augalų apsaugos produktais. VATŽŪM Agrochemijos skyriaus vedėja Aida Andruškevičienė seminare pristatė tokio naudojimo reglamentavimą ir priminė, kad ši veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos principus.
Augalininkystės tarnybos ekspertai ir augalų apsaugos produktų gamintojų atstovai konstatavo, kad šiuo metu nėra sertifikuotų augalų apsaugos produktų, skirtų pasėliams apdoroti iš oro naudojant dronus. VATŽŪM taip pat nurodo, kad visoje Europos Sąjungoje dar nėra aiškiai reglamentuotos bepiločių orlaivių naudojimo žemės ūkyje tvarkos tokiai veiklai. Todėl augalų apsaugos produktų purškimas dronais Lietuvoje dabar negalimas.
Ši riba svarbi, nes rinkoje dronų purškimo technologijos jau seniai pristatomos kaip modernus sprendimas ūkininkams. Tačiau Lietuvoje leidžiama naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tik pagal etiketėje nurodytas sąlygas. Jeigu produktas nėra registruotas tokiam naudojimo būdui, techninė galimybė jį išpurkšti iš oro nesuteikia teisės to daryti.
ES teisė purškimą iš oro vertina kaip padidintos rizikos veiklą
Europos Sąjungos teisėje augalų apsaugos produktų purškimas iš oro nėra eilinė ūkinė procedūra. Direktyvos 2009/128/EB 9 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad purškimas iš oro turi būti draudžiamas. Išimtys galimos tik specialiais atvejais ir tik tada, kai tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su žmonių sveikatos, aplinkos ir kaimyninių teritorijų apsauga.
Dronų atveju situaciją apsunkina tai, kad reikia suderinti du reguliavimo sluoksnius. Pirmasis yra augalų apsaugos produktų naudojimas, jų registracija, etiketės, apsaugos zonos, vėjo, temperatūros ir patekimo už lauko ribų kontrolė. Antrasis – aviacijos taisyklės, nes dronas yra nepilotuojamas orlaivis, o jo skrydis turi atitikti ES ir nacionalinius saugos reikalavimus.
Europos aviacijos saugos agentūros EASA nurodomas ES reglamentas 2019/947 nustato nepilotuojamų orlaivių naudojimo taisykles ir procedūras. Pagal riziką dronų operacijos gali patekti į atvirąją, specialiąją arba sertifikuotąją kategoriją, o didesnės rizikos veiklai reikalingi leidimai arba papildomas įvertinimas. Žemės ūkyje tai ypač svarbu, kai skrendama arti gyvenviečių, kelių, žmonių, pasienio zonų ar kitų jautrių teritorijų.
Ūkininkams tenka tikrinti neskraidymo zonas, pasienį ir leidimų reikalavimus
Seminaro dalyviai aktyviai domėjosi dronų skraidymo tvarka pasienio regionuose ir neskraidymo zonose. Tai nėra formalumas, nes Lietuvoje dalis žemės ūkio plotų yra arti valstybės sienos, karinių objektų, oro uostų, miestų ar kitų ribojamų teritorijų. Tokiose vietose drono pakėlimas be patikrinimo gali tapti ne inovacija, o teisės pažeidimu.
Transporto kompetencijų agentūros specialistai seminaro metu pristatė bepiločių orlaivių naudojimo saugos reikalavimus, leidimų išdavimo tvarką ir pagrindinius veiklos ribojimus. Tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties drono naudojimas turi būti planuojamas kaip reguliuojama operacija, o ne kaip paprastas skrydis virš savo lauko.
Praktikoje ūkininkui ar paslaugų teikėjui reikėtų įvertinti kelis dalykus: kur tiksliai bus skrendama, kokios zonos galioja toje teritorijoje, kokio tipo dronas naudojamas, kokia jo masė, ar skrydis patenka į atvirąją kategoriją, ar reikia papildomo leidimo. Atskirai būtina įvertinti, ar operacija nekelia rizikos žmonėms, turtui, gyvūnams, keliams ar kitiems orlaiviams.
Tikslusis ūkininkavimas plečiasi greičiau nei teisės aktai
Dronai žemės ūkyje turi realią naudą net ir be purškimo funkcijos. Jie gali padėti aptikti netolygų pasėlių augimą, drėgmės problemas, kenkėjų židinius, ligų pažeistus plotus ar laukų dalis, kuriose trąšos ir kitos priemonės naudojamos neefektyviai. Tokie duomenys leidžia ūkininkui tiksliau planuoti darbus ir mažinti išlaidas.
Tačiau purškimas iš oro išlieka jautriausia riba, nes čia susikerta technologijų pažanga, cheminių medžiagų naudojimas, bičių apsauga, vandens telkinių apsauga ir kaimyninių sklypų saugumas. VATŽŪM jau anksčiau yra priminusi, kad augalų apsaugos produktai turi būti naudojami tik pagal etiketės reikalavimus, laikantis normų, augimo tarpsnių, purškimų skaičiaus, vėjo, temperatūros ir apsaugos zonų. Ta pati logika galioja ir diskusijai apie dronus.
Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne tai, ar dronai įsitvirtins žemės ūkyje, o kaip greitai reguliavimas pasivys technologijas. Kol nėra aiškių taisyklių ir registruotų produktų purškimui iš oro, ūkininkams saugiausia naudoti dronus stebėsenai, matavimams ir planavimui. Kitaip tariant, dronas virš lauko gali būti vertingas pagalbininkas, bet augalų apsaugos produktų talpa po juo kol kas teisiškai užrakinta.
Šaltiniai
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. (2026). Nepilotuojami orlaiviai žemės ūkyje: galimybės ir atsakomybė
https://vatzum.lrv.lt/lt/naujienos/nepilotuojami-orlaiviai-zemes-ukyje-galimybes-ir-atsakomybe-guA/
European Union Aviation Safety Agency. (2026). Drones (UAS)
https://www.easa.europa.eu/en/the-agency/faqs/drones-uas
EUR-Lex. (2009). Directive 2009/128/EC of the European Parliament and of the Council on the sustainable use of pesticides
https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:309:0071:0086:en:PDF
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie dronų naudojimą žemės ūkyje ir teisinius apribojimus, kas yra aktualu ūkininkams ir plačiajai visuomenei.
Straipsnis pateikia tikslią ir objektyvią informaciją apie dronų naudojimą žemės ūkyje, aiškiai nurodydamas teisinius apribojimus ir reglamentavimą. Jame vengta dezinformacijos ir manipuliacijos, todėl jis atitinka LPK etikos kodeksą.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes dronų naudojimas žemės ūkyje Lietuvoje tampa vis svarbesnis, o teisiniai apribojimai ir galimybės yra aktuali tema ūkininkams. Informacija apie reglamentavimą ir technologijų ribas padeda geriau suprasti šios srities iššūkius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dronų naudojimą žemės ūkyje ir teisines ribas, kas yra aktualu ūkininkams. Jame aiškiai išdėstomi teisiniai aspektai ir praktiniai iššūkiai, todėl jis tarnauja visuomenės interesui.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie dronų naudojimą žemės ūkyje ir teisinius apribojimus, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir nuomonės, kas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
