Seimas priėmė pataisas dėl papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų regionams
Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas stojantys gydytojai rezidentai turės įsipareigoti po rezidentūros 5 metus dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje toje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Oficialioje Seimo posėdžio informacijoje nurodyta, kad 2026 m. birželio 18 d. įstatymo priėmimui pritarta 82 balsais, prieš balsavo 23 Seimo nariai, 8 susilaikė. Pataisos įsigalios 2027 m. sausio 1 d., todėl jos bus aktualios būsimiems priėmimams į medicinos rezidentūrą, o ne šiemet jau studijas baigiantiems gydytojams.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad priėmimo į tokias vietas metu universitetai turės aiškiai pažymėti apskritį, kurioje būsimas gydytojas įsipareigos dirbti. Tai reiškia, kad regioninis įsipareigojimas taps ne vėliau atsirandančia sąlyga, o iš anksto žinoma priėmimo taisykle.
Rezidentas sutartį su gydymo įstaiga turės pasirašyti iki paskutinių studijų metų pradžios
Pagal priimtas pataisas gydymo įstaigų, kurioms trūksta konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojų, sąrašai turės būti skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje iki vasario 1 d. Tokia tvarka turėtų leisti būsimam rezidentui matyti, kokių specialistų reikia konkrečiose apskrityse ir kokios darbo kryptys siejamos su papildomomis valstybės finansuojamomis vietomis.
Gydytojas rezidentas sutartį dėl 5 metų darbo apskrityje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje turės pasirašyti ne vėliau kaip iki paskutinių medicinos rezidentūros mokslo metų pradžios. Jeigu įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, nutrauktų veiklą arba joje būtų panaikinta sutartyje numatyta pareigybė, rezidentui būtų ieškoma kitos įstaigos toje pačioje arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos kvalifikacijos gydytojų.
Įstatyme taip pat numatyti atvejai, kada nutraukus sutartį reikėtų grąžinti rezidentūros studijų kainą. Tokia pareiga galėtų atsirasti, jeigu rezidentas iki nustatyto termino nesudarytų sutarties su gydymo įstaiga arba, jau sudaręs darbo sutartį, joje nedirbtų ar dirbtų trumpiau nei 5 metus.
Valdantieji pataisas vadina pasirinkimu, opozicija įžvelgia grįžimą prie paskyrimų modelio
Pataisų iniciatorė, Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė, teigia, kad nauja tvarka nebus prievarta. Jos aiškinimu, rezidentas galės rinktis: stoti į papildomą valstybės finansuojamą vietą su įsipareigojimu dirbti regione arba rinktis kitą kelią be tokio įsipareigojimo.
Panašų argumentą išsakė ir Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Urmanavičius. LRT cituojamas politikas pabrėžė, kad tai turėtų būti vertinama kaip pasirinkimas, nes jaunas žmogus, pradėdamas rezidentūros studijas, iš anksto sutiks su sąlyga dirbti konkrečiame regione ir už tai nemokės už studijas.
Opozicijoje šis sprendimas vertinamas kritiškiau. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, kad toks reguliavimas kelia klausimų dėl vienos profesinės grupės išskyrimo ir galimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė LRT teigė nenorinti grįžti į „paskyrimų laikus“ ir kėlė klausimą, ar panaši praktika nebus taikoma ir kitų sričių specialistams.
Medikų trūkumo prognozės rodo didesnę problemą nei vien gydytojų pasiskirstymas
SAM jau anksčiau skelbė, kad medikų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas yra viena opiausių sveikatos sistemos problemų. Ministerijos duomenimis, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sveikatos priežiūros įstaigose trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 524 gydytojų ir 128 kitų specialistų. Tarp jų buvo 79 slaugytojai.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozavo, kad 2032 m. Lietuvoje gali trūkti 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Šie skaičiai rodo, kad priimtos pataisos sprendžia tik dalį problemos. Jos orientuotos į gydytojų rezidentų pritraukimą į regionus, tačiau didžiausias prognozuojamas trūkumas susijęs su slaugytojais ir slaugytojų padėjėjais. Todėl vien papildomos rezidentūros vietos negali pakeisti platesnės žmogiškųjų išteklių politikos.
Regionų gydymo įstaigoms sprendimas gali suteikti aiškesnį specialistų pritraukimo kelią
Regionų ligoninėms ir sveikatos centrams nauja tvarka gali suteikti daugiau planavimo aiškumo. Jeigu konkreti apskritis bus nurodoma jau priėmimo į rezidentūrą metu, įstaigos galės iš anksto matyti, kokie specialistai galėtų ateiti po kelių metų. Tai ypač aktualu toms savivaldybėms, kurios jau dabar konkuruoja dėl šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, skubiosios medicinos specialistų ar vaikų ligų gydytojų.
Kita vertus, jaunųjų gydytojų atstovai įspėja, kad vien įpareigojimas dirbti regione neišsprendžia priežasčių, dėl kurių jauni medikai nesirenka mažesnių miestų. LRT kalbintas Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius sprendimą vadino populistiniu ir teigė, kad pirmiausia nebuvo iki galo išsiaiškinta, kodėl medikai vengia regionų.
Praktinis pataisų poveikis priklausys nuo kelių dalykų: kiek papildomų vietų realiai bus finansuojama, kokios gydymo įstaigos pateks į sąrašus, kokios darbo sąlygos bus siūlomos ir ar jauni gydytojai šią tvarką matys kaip galimybę, o ne kaip riziką. Jei šalia valstybės apmokamos rezidentūros nebus aiškių karjeros, mentorystės, būsto, atlygio ir šeimos integracijos sprendimų, 5 metų įsipareigojimas gali tapti tik viena, bet ne lemiama regionų medicinos problemos dalimi.
Šaltiniai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2026). Seime priimtos pataisos, padėsiančios spręsti medikų trūkumą regionuose
https://sam.lrv.lt/lt/news/seime-priimtos-pataisos-padesiancios-spresti-mediku-trukuma-regionuose-LbkT/
Lietuvos Respublikos Seimas. (2026). Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-750(2), priėmimas
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_a=sale_klaus_stad&p_k=1&p_kl_stad_id=-102363&p_moment=20260618&p_r=35727
Lietuvos Respublikos Seimas. (2026). Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-750, svarstymo eiga
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p1=1928223&p_k=1&p_r=35366
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2024). Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
https://sam.lrv.lt/lt/news/mediku-trukumui-mazinti-parengtas-veiksmu-planas/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Seimo priimtus įstatymus, kurie sprendžia medikų trūkumą regionuose. Jame išdėstyti svarbūs aspektai, kurie bus aktualūs būsimoms rezidentūros studijoms, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Seimo priimtas pataisas, susijusias su medicinos rezidentūra, ir aiškiai nurodo, kaip jos veiks. Informacija yra nešališka ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra labai aktualus, nes medikų trūkumas regionuose yra opi problema Lietuvoje, o priimtos pataisos gali turėti didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemai. Be to, informacija apie Seimo sprendimus ir jų pasekmes yra svarbi visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Seimo priimtus įstatymus, kurie sprendžia medikų trūkumo problemą regionuose, todėl jis yra naudingas visuomenei. Jame aiškiai aprašomos naujos rezidentūros vietų finansavimo sąlygos ir jų poveikis būsimiems gydytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Seimo priimtus įstatymus, susijusius su medicinos rezidentūra, ir neskatina nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir nuomonės, kas leidžia skaitytojui susidaryti subalansuotą vaizdą.
