Greitesnės kelionės ir nauja geležinkelių vizija
Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą per gerokai trumpesnį laiką, naujos europinės vėžės jungtys ir beveik keturis kartus daugiau keleivių geležinkeliuose. Tokį Lietuvos geležinkelių ateities scenarijų numato Vilniuje pristatyta ilgalaikė tinklo architektūros studija, kurioje pirmą kartą nubrėžta šalies geležinkelių vizija iki 2050 metų.
Nacionalinio masto analizė atskleidė, kokie infrastruktūros sprendimai Lietuvai galėtų atnešti didžiausią ekonominę, socialinę ir strateginę naudą artimiausiais dešimtmečiais. Vertinant geležinkelių tinklo plėtrą buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos transporto politikos kryptis, karinio mobilumo poreikius, keleivių ir krovinių srautų prognozes, aplinkosauginius tikslus bei šalies konkurencingumo stiprinimą[1].
„Prognozuojama, kad keleivių traukiniais skaičius ateityje augs net keturis kartus. Tačiau to padaryti nebūtų įmanoma be naujos infrastruktūros. Vizija rodo, kad galėtų atsirasti tiesi geležinkelio jungtis palei automagistralę kelionėms iš sostinės į pajūrį. Taip pat svarstomi variantai dėl kitų alternatyvų, kurie labai svarbūs gyventojų evakuacijai, regionų pasiekiamumui traukiniais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Studijoje prognozuojama, kad iki 2050 metų keleivių kelionių skaičius geležinkeliais gali išaugti nuo maždaug 5 mln. iki daugiau nei 19 mln. per metus. Tokiam augimui būtinos reikšmingos investicijos į naujas jungtis ir esamos infrastruktūros modernizavimą.
Europinė vėžė – pagrindinis strateginis prioritetas
Viena svarbiausių studijos išvadų – Lietuvai naudingiausia nuosekliai plėtoti europinę 1435 mm vėžę, kartu išlaikant dalį dabar veikiančio 1520 mm tinklo. Ekspertų vertinimu, visiškas nacionalinio tinklo perėjimas prie europinio standarto artimiausiais dešimtmečiais nebūtų ekonomiškai pagrįstas – toks projektas galėtų kainuoti apie 38 mlrd. eurų ir trukti daugiau nei 30 metų.
Didžiausias dėmesys skiriamas europinės vėžės koridoriui nuo Lenkijos iki Latvijos sienos, kurio pagrindą sudaro šiuo metu statoma „Rail Baltica“. Taip pat siūloma plėtoti naujas greitųjų traukinių jungtis tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus. Tokie projektai ne tik sustiprintų Lietuvos integraciją į Europos geležinkelių sistemą, bet ir leistų reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiausių šalies miestų.
Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, europinės vėžės plėtra atvertų naujas galimybes tiek keleiviams, tiek verslui, ypač stiprinant ryšius su Vakarų Europos rinkomis per Klaipėdos uostą. Tarp prioritetinių investicijų išskiriama europinės vėžės jungtis Kaunas–Klaipėda, kuri leistų krovinius gabenti be papildomo perkrovimo, mažintų logistikos sąnaudas ir stiprintų Lietuvos pozicijas tarptautiniuose transporto koridoriuose.
Daugiau krovinių, stipresnis saugumas ir regionų plėtra
Studijoje prognozuojamas reikšmingas krovinių vežimo augimas. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų geležinkeliais pervežamų krovinių apimtys galėtų padidėti nuo dabartinių 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus. Didžiausią potencialą šioje srityje turėtų intermodaliniai pervežimai, kuriuos skatintų „Rail Baltica“ projektas ir europinės vėžės tinklo plėtra.
Vienu svarbiausių infrastruktūros planavimo kriterijų tampa ir karinis mobilumas. Geležinkelių tinklas turės užtikrinti greitą sąjungininkų pajėgų bei technikos judėjimą regione, atitikdamas NATO ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.
Studijoje numatytos ir galimybės gerinti regionų pasiekiamumą. Vertinamas naujų jungčių potencialas Šakių, Jurbarko, Šilalės, Druskininkų, Prienų ir Palangos kryptimis. Ilgesnėje perspektyvoje neatmetama galimybė svarstyti geležinkelio atšakų statybą į Druskininkus, Alytų ir Palangą.
Pirmojo studijos etapo rezultatai taps pagrindu tolesniems vertinimams, investicijų planavimui ir konkrečių projektų prioritetų nustatymui. Galutiniai sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių tinklo plėtros krypties numatomi 2026 metų pabaigoje.
