Dvi pilietybės – ne tik išimtis, bet ir reali galimybė
Ar Lietuvos pilietybę galima išsaugoti turint ir kitos šalies pasą? Nors daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje jau ne vienus metus kursto politines ir visuomenines diskusijas, daugelis vis dar nežino, kad įstatymai numato ne vieną galimybę turėti dvi ar net daugiau pilietybių. Pastaraisiais metais tokių galimybių ieškančių žmonių skaičius sparčiai auga.
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko sako, kad viešose diskusijose dažnai susitelkiama į Konstitucijoje įtvirtintą gana griežtą požiūrį į pilietybę, tačiau gerokai rečiau kalbama apie Pilietybės įstatyme numatytas išimtis. Šiuo metu įstatymas numato net 11 atvejų, kai asmuo gali teisėtai turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę[1].
Pasak teisininkės, susidomėjimas šiomis galimybėmis ypač išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių kreipiasi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ar išsaugojimo, o didžiausią dalį sudaro iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos išvykusių ar ištremtų asmenų palikuonys.
Anot A. Borovko, nors kelias į daugybinę pilietybę ne visada būna paprastas, galimybės ja pasinaudoti yra kur kas platesnės, nei dažnai manoma.
Nepilnamečiams įstatymas suteikia daugiau lankstumo
Viena plačiausiai taikomų išimčių susijusi su nepilnamečiais. Pasak A. Borovko, vaikai, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimimu, ją gali išsaugoti net ir tapę kitos valstybės piliečiais.
Tai reiškia, kad jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas automatiškai įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar vėliau gauna ir kitos šalies pilietybę. Kai kuriais atvejais nepilnamečiai gali turėti net tris pilietybes – pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų yra Lietuvos, kitas – kitos valstybės pilietis, o vaikas gimsta šalyje, kur pilietybė suteikiama pagal gimimo vietos principą.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad išimtys taikomos ir įvaikinimo atvejais. Lietuvos pilietybės nepraranda užsieniečių įvaikinti Lietuvos piliečiai iki 18 metų, o lietuvišką pasą kartu su kita pilietybe gali įgyti ir Lietuvos piliečių įvaikinti nepilnamečiai iš užsienio.
Norint atkurti pilietybę dažnai tenka leistis į šeimos istorijos paieškas
Dar viena didelė grupė žmonių, galinčių turėti dvigubą pilietybę, yra iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš šalies pasitraukę ar ištremti asmenys bei jų palikuonys. Tačiau, pasak A. Borovko, būtent šiais atvejais dažniausiai susiduriama su praktiniais iššūkiais.
Norint atkurti Lietuvos pilietybę, būtina įrodyti ne tik tai, kad asmuo ar jo protėviai iš Lietuvos išvyko iki 1990 metų kovo 11-osios, bet ir tai, kad jie buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 metų birželio 15 dienos. Palikuonims taip pat reikia dokumentais pagrįsti giminystės ryšį.
Dėl šios priežasties nemažai pareiškėjų yra priversti ieškoti dešimtmečius skaičiuojančių dokumentų Lietuvos ir užsienio archyvuose. Neretai tenka ieškoti senų pasų, gimimo liudijimų, santuokos įrašų ar kitų istorinių dokumentų. Vis dėlto teisininkė pastebi, kad norinčiųjų atkurti Lietuvos pilietybę daugėja, o sėkmingų atvejų taip pat netrūksta.
Pilietybė už nuopelnus: tarp pripažinimo ir ginčų
Viena daugiausiai diskusijų visuomenėje keliančių temų išlieka pilietybės suteikimas arba išsaugojimas už ypatingus nuopelnus Lietuvai. Tokiais atvejais vertinama, ar žmogaus veikla prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, šalies žinomumo didinimo ar jos interesų atstovavimo tarptautinėje erdvėje.
A. Borovko pažymi, kad būtent dėl šios priežasties sprendimai kartais sulaukia prieštaringų vertinimų – objektyviai pamatuoti asmens indėlį ne visada paprasta. Be to, vien ypatingų nuopelnų nepakanka. Asmuo turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę, mokėti lietuvių kalbą ir palaikyti realų ryšį su šalimi.
Teisininkė taip pat primena, kad įstatymas numato ir daugiau išimčių. Dvigubą pilietybę gali išsaugoti kai kurie pabėgėlio statusą Lietuvoje turintys asmenys, o taip pat žmonės, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai įgyja sudarydami santuoką su užsienio šalies piliečiu.
Augantį susidomėjimą Lietuvos pilietybe atspindi ir statistika. Migracijos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pilietybę atkūrė 3762 asmenys – 5 proc. daugiau nei metais anksčiau ir net 57 proc. daugiau nei 2023-iaisiais. Daugiausia tarp jų buvo Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos ir Brazilijos piliečių. Šie skaičiai rodo, kad ryšys su Lietuva ir galimybė turėti jos pilietybę išlieka svarbi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje.
