Švedijos parlamentas panaikino dalį nuolatinių leidimų gyventi sistemų
Švedijos parlamentas birželio 9 d. pritarė vyriausybės siūlymui panaikinti nuolatinius leidimus gyventi daliai migrantų grupių. Sprendimas taikomas žmonėms, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ilgalaikiams Švedijos gyventojams ir jų artimiesiems. Švedijos parlamentas aiškina, kad tai yra platesnės migracijos politikos pertvarkos dalis, kuria siekiama priartinti šalies taisykles prie minimalių Europos Sąjungos teisės reikalavimų.
Šis sprendimas reiškia, kad Švedija dar labiau tolsta nuo ankstesnio modelio, kai prieglobstį ar ilgalaikį statusą gavęs žmogus galėjo tikėtis stabilesnio kelio į nuolatinį gyvenimą šalyje. Vyriausybė teigia, kad nauja tvarka turi mažinti su prieglobsčiu susijusią migraciją, gerinti integracijos sąlygas ir mažinti socialinę atskirtį. Kritikai, priešingai, mato riziką, kad laikini leidimai sukurs ilgalaikį nesaugumą žmonėms, kurie jau gyvena Švedijoje ir planuoja ateitį šioje šalyje.
Nuolatinių leidimų klausimas yra tik viena migracijos politikos dalis. Per kelias savaites Švedija priėmė arba įgyvendino kelis atskirus sprendimus, kurie kartu keičia visą imigracijos sistemą. Todėl ši istorija nėra vien techninis leidimų gyventi pakeitimas – tai politinis posūkis, kuriuo Švedija siekia tapti viena griežtesnių migracijos valstybių Europoje.
„Gero elgesio“ įstatymas leidžia atimti leidimą gyventi ne vien už nusikaltimus
Birželio 15 d. Švedijos parlamentas priėmė vadinamąjį „gero elgesio“ įstatymą. „Reuters“ nurodo, kad jis leidžia institucijoms atšaukti imigrantų leidimus gyventi dėl „blogo elgesio“, kuris gali apimti nesumokėtas skolas, nedeklaruotą darbą, mokesčių vengimą ar ryšius su ekstremistinėmis organizacijomis. Įstatymas taikomas ne tik būsimoms ar nagrinėjamoms paraiškoms, bet ir kai kuriems jau išduotiems leidimams.
Vyriausybė tvirtina, kad žmonės, kurie nesilaiko visuomenės taisyklių, neturėtų tikėtis likti Švedijoje. Migracijos ministras Johanas Forssellas dar kovą, pristatydamas siūlymą, teigė, kad tas, kuris nesistengia elgtis teisingai, neturėtų galėti tikėtis pasilikti. Ši frazė tapo vienu ryškiausių naujos migracijos politikos simbolių.
Didžiausia kritika susijusi su tuo, kad „blogo elgesio“ sąvoka nėra iki galo apibrėžta. Žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad leidimas gyventi gali būti atimamas dėl veiksmų, kurie Švedijos piliečiui nebūtų laikomi nusikaltimu. Tokia tvarka, kritikų teigimu, gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir skirtingus standartus piliečiams bei ne piliečiams.
Valstybės tarnautojai turės pranešti apie dalį neteisėtai šalyje esančių migrantų
Tą pačią dieną Švedijos parlamentas priėmė ir kitą prieštaringą įstatymą. AP praneša, kad jis įpareigoja kai kuriuos viešojo sektoriaus darbuotojus pranešti policijai apie žmones, kurie, jų manymu, neturi teisės gyventi Švedijoje. Balsavimas buvo labai įtemptas: už įstatymą balsavo 174 parlamentarai, prieš – 172.
Po kritikos iš pareigos pranešti buvo išbraukti mokytojai, gydytojai ir socialiniai darbuotojai. Tačiau pareiga liko mokesčių institucijų, užimtumo tarnybų, socialinio draudimo agentūrų, kalėjimų ir probacijos tarnybų darbuotojams bei kai kurioms kitoms institucijoms. Vyriausybė aiškina, kad valstybė turi veiksmingiau užtikrinti žmonių, neturinčių teisės būti šalyje, grąžinimą.
Kritikai šį įstatymą vadina „skundimo“ įstatymu ir perspėja, kad jis gali sukurti baimės atmosferą. Žmogaus teisių organizacijos ir tyrėjai teigia, kad migrantai gali vengti kontaktų su institucijomis, net kai jiems reikia pagalbos. AP pateikia pavyzdį: jeigu teisės gyventi neturinti moteris pagimdo vaiką, akušerė jos neprivalo pranešti policijai, tačiau kūdikio registravimo duomenys gali pasiekti mokesčių instituciją, kuri jau turės pareigą reaguoti.
Pilietybės taisyklės nuo birželio 6 d. tapo griežtesnės
Atskira migracijos politikos dalis – naujos Švedijos pilietybės taisyklės, įsigaliojusios birželio 6 d. Švedijos migracijos agentūra skelbia, kad nuo šiol pagrindinis gyvenimo šalyje reikalavimas pailgintas nuo penkerių iki aštuonerių metų. Kai kurioms grupėms taikomi kitokie terminai, bet bendra kryptis yra aiški – kelias į pilietybę tapo ilgesnis.
Naujos taisyklės taip pat įveda griežtesnį reikalavimą gyventi tvarkingai. Tai reiškia, kad nusikaltimą padaręs žmogus turės laukti ilgiau, kol galės gauti Švedijos pilietybę. Be to, pareiškėjai turi įrodyti savarankišką pragyvenimą, neturėti ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos ir parodyti švedų kalbos bei visuomenės žinias.
Pagal Švedijos migracijos agentūros informaciją, pragyvenimo reikalavimas reiškia bent trijų pajamų bazinių sumų metines pajamas – maždaug 20 tūkst. Švedijos kronų per mėnesį prieš mokesčius. Žinių reikalavimas bus taikomas 16–66 metų žmonėms, o pilietybės testai bus diegiami palaipsniui. Pirmasis testų etapas, susijęs su Švedijos visuomenės žiniomis, numatytas 2026 m. rugpjūtį.
Dešiniųjų vyriausybė migraciją pavertė vienu svarbiausių rinkimų klausimų
Švedijos migracijos posūkis neatsiejamas nuo politinės padėties šalyje. Centro dešiniųjų vyriausybė valdo remiama nacionalistinės Švedijos demokratų partijos, o migracijos griežtinimas tapo vienu pagrindinių šios politinės daugumos pažadų. 2026 m. rugsėjį vyks parlamento rinkimai, todėl nauji įstatymai turi ir aiškų vidaus politikos kontekstą.
„The Guardian“ pabrėžia, kad naujos taisyklės sulaukė aštrios opozicijos politikų, žmogaus teisių gynėjų ir migracijos tyrėjų kritikos. Jų teigimu, Švedija kuria sistemą, kurioje dalis žmonių ilgą laiką gyvens teisiniame nesaugume, o viešosios institucijos taps migracijos kontrolės grandinės dalimi. Vyriausybė savo ruožtu kartoja, kad šalies sistema turi būti griežtesnė, kad būtų galima efektyviau vykdyti grąžinimus ir stiprinti integraciją.
Švedijos atvejis rodo platesnę Europos tendenciją. Migracijos politika griežtėja ne vien Šiaurės Europoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, kur vyksta prieglobsčio sistemos pertvarka ir stiprinami grąžinimo mechanizmai. Skirtumas tas, kad Švedija ilgą laiką buvo laikoma viena atviresnių migracijos valstybių, todėl dabartinis posūkis atrodo ypač ryškus.
Nauji įstatymai keičia ne tik migrantų statusą, bet ir Švedijos valstybės santykį su visuomene
Švedijos sprendimai migrantams siunčia aiškią žinutę: teisė gyventi šalyje tampa labiau sąlyginė, o kelias į pilietybę – ilgesnis ir sunkesnis. Žmonėms, kurie jau gyvena Švedijoje, tai reiškia daugiau priklausomybės nuo institucijų vertinimo, elgesio interpretacijų, pajamų, dokumentų ir teisinės padėties stabilumo.
Tačiau šie įstatymai keičia ir pačią valstybės veikimo logiką. Kai daliai viešojo sektoriaus darbuotojų suteikiama pareiga pranešti apie žmones be teisės gyventi šalyje, migracijos kontrolė persikelia iš pasienio ir migracijos tarnybų į kasdienį institucijų darbą. Tai gali pakeisti migrantų santykį su valstybe, sveikatos sistema, socialinėmis paslaugomis ir darbo rinkos institucijomis.
Švedijos vyriausybė šiuos pokyčius vadina būtinu griežtinimu po daugelio metų liberalesnės migracijos politikos. Kritikai tai vadina žingsniu link baimės ir atskirties sistemos. Faktas lieka vienas: Švedija per trumpą laiką priėmė kelis sprendimus, kurie iš esmės pakeičia imigrantų teisinį saugumą ir rodo, kad migracijos klausimas Europoje tampa nebe laikina politine tema, o ilgalaike valstybės valdymo kryptimi.
Šaltiniai
Ground News. (2026). Sweden passes strict new immigrant residency laws
https://ground.news/daily-briefing/sweden-passes-strict-new-immigrant-residency-laws_22e309
Sveriges Riksdag. (2026). Permanent residence permits to be abolished
https://www.riksdagen.se/en/news/articles/2026/jun/9/permanent-residence-permits-to-be-abolished_cmsc5d86c7b-fecc-4799-9e89-e63592d6c6bfen/
Reuters. (2026). Sweden passes ‘good behaviour’ law to kick out misbehaving immigrants
https://www.reuters.com/world/sweden-passes-good-behaviour-law-kick-out-misbehaving-immigrants-2026-06-15/
Associated Press. (2026). Sweden requires public workers to report migrants not authorized to live there
https://apnews.com/article/sweden-undocumented-migration-policy-asylum-law-26dcbb4435bdfe6d92e58a959090323d
The Guardian. (2026). Sweden votes to back laws reinforcing its immigration crackdown
https://www.theguardian.com/world/2026/jun/16/sweden-votes-to-back-laws-reinforcing-its-immigration-crackdown
Swedish Migration Agency. (2026). New rules for Swedish citizenship from 6 June 2026
https://www.migrationsverket.se/en/news-archive/news/2026-05-06-new-rules-for-swedish-citizenship-from-6-june-2026.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Švedijos migracijos politikos pokyčius, yra aktualus ir svarbus lietuvių skaitytojams, besidomintiems migracijos klausimais.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Švedijos migracijos politikos pokyčius, remiasi oficialiais šaltiniais ir apima skirtingas nuomones, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes Švedijos migracijos politika turi tiesioginį poveikį Europos migracijos tendencijoms ir gali būti svarbus pavyzdys Lietuvai. Be to, tema yra svarbi diskusijoms apie žmogaus teises ir socialinę integraciją, kas yra aktualu ir Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Švedijos migracijos politikos pokyčius, kurie gali turėti didelį poveikį migrantams ir visuomenei. Jame analizuojamos tiek vyriausybės, tiek kritikų nuomonės, kas padeda skaitytojams geriau suprasti situaciją.
Straipsnis gali sukelti nerimą dėl migracijos politikos pokyčių, nes jame akcentuojama griežtėjanti tvarka ir galimos pasekmės žmonėms, gyvenantiems Švedijoje. Be to, naudojamos frazės, kurios gali sukelti emocinę įtampą ir neapibrėžtumą.
