Lietuvos upės ir ežerai turi didelį vandens turizmo potencialą, bet infrastruktūros vis dar trūksta
Dėl gausybės upių ir ežerų Lietuva yra itin palanki vandens turizmui. Baidarės, kanojos, irklentės, stovyklavimas prie vandens telkinių ir kelionės saugomose teritorijose jau seniai traukia poilsiautojus, tačiau ši turizmo sritis mūsų šalyje vis dar nėra išnaudota tiek, kiek galėtų būti.
Viena iš pagrindinių problemų – infrastruktūros trūkumas. Dalis žmonių nori keliauti gamtoje, tačiau nenori, kad toks poilsis reikštų visiškai spartietiškas sąlygas, neaiškius maršrutus, nepatogų priėjimą prie vandens ar informacijos stoką.
Į šią problemą vis daugiau dėmesio skiriama Lietuvos ir Latvijos pasienio regione. Čia baigiamas įgyvendinti Europos Sąjungos remiamas projektas „Darnaus vandens turizmo stiprinimas Lietuvos ir Latvijos pasienio regione, įtraukiant vietos verslininkus ir bendruomenes „WaterTour“.
Projektas „WaterTour“ siekia vandens turizmą padaryti patogesnį ir patrauklesnį
Projekto dalyviai yra Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, veikianti kaip vadovaujantis partneris, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Jėkabpilio ir Aizkrauklės savivaldybės bei Žiemgalos planavimo regionas. Projektas orientuotas į patogesnį, aiškesnį ir atsakingesnį keliavimą vandeniu.
„Daugybė žmonių Lietuvoje mėgsta plaukioti baidarėmis, kanojomis, irklentėmis, stovyklauti prie vandens telkinių, tačiau infrastruktūros, civilizacijos trūkumas ir kartu būtinybė tai daryti spartietiškai, daug ką ir atgraso“, – sakė projekto koordinatorius, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko specialistas Žydrius Mukulys.
Pasak Ž. Mukulio, šiame projekte susitelkta į tai, kaip vandens turizmą regione padaryti patogesnį ir patrauklesnį. Tai reiškia ne tik naujas prieplaukas ar stendus, bet ir platesnį požiūrį į keliautojo patirtį – nuo informacijos iki galimybės įtraukti vietos verslus.
Turizmo infrastruktūra gali tapti impulsu vietos verslui ir bendruomenėms
2022 metais Lietuvos turizmo sektoriaus įnašas į bendrąjį vidaus produktą sudarė 3,3 proc. Šio sektoriaus siekis – iki 2030 metų sudaryti bent 4,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Ž. Mukulys atkreipia dėmesį, kad ankstesni pavyzdžiai rodo aiškią tendenciją: įrengus turistinį objektą, aplink jį ima kurtis ir kiti traukos taškai, paslaugos bei verslai. Vienas tokių pavyzdžių – Anykščių regioniniame parke įrengtas Medžių lajų takas.
Šalia šio objekto netrukus atsirado parduotuvėlė, kavinė, baidarių ir dviračių nuomos punktai. Projekto koordinatorius tikisi, kad ir „WaterTour“ metu įrengtos naujovės taps katalizatoriumi šių vietovių plėtrai.
Į projektą įtrauktos Šventosios upės, Aukštaitijos ežeryno ir Nemunėlio trasos
Aukštaitijos regione išskiriamos dvi nacionalinės svarbos vandens turizmo trasos. Tai Šventosios upės trasa ir Aukštaitijos ežeryno trasa.
Abi šios trasos pateko į projektą „WaterTour“. Be jų, įtraukta ir vietinės reikšmės Nemunėlio upės trasa, svarbi Biržų regioninio parko vandens turizmo plėtrai.
Tokiu būdu projektas apima skirtingo pobūdžio vandens maršrutus – nuo upių kelionių iki ežerų tinklo. Tai leidžia plėtoti ne vieną izoliuotą tašką, o platesnį vandens turizmo tinklą, kuriame keliautojas gali rinktis skirtingo ilgio ir pobūdžio maršrutus.
Biržų, Anykščių ir Gražutės regioniniuose parkuose įrengtos prieplaukos, stendai ir riboženkliai
Biržų regioniniame parke, Nemunėlio upės trasoje, pastatyti trys informaciniai stendai. Taip pat įrengtos trys atokvėpio vietos Pučiakalnės, Panemunės ir Straugalių kaimuose.
Nemunėlio upėje įrengta 15 informacinių riboženklių ir išleistas vandens turizmo žemėlapis. Tai padeda keliautojams geriau orientuotis maršrute ir saugiau planuoti sustojimus.
Anykščių regioniniame parke, Šventosios upės trasoje, įrengtos keturios prieplaukos valtims nuleisti. Šventosios ir Virintos upėse pastatyti 32 informaciniai riboženkliai, taip pat išleistas vandens turizmo žemėlapis.
Gražutės regioniniame parke, Šventosios upės ir Aukštaitijos ežeryno trasose, atsirado penkios naujos prieplaukos valtims nuleisti. Taip pat įrengti šeši informaciniai riboženkliai, įspėjamasis ženklas Šventosios upėje, trys navigaciniai plūdurai Asavo ir Luodykščio ežeruose bei lankytojų srautų skaičiuoklis.
Labanoro regioniniame parke naujas keltas sujungė dvi turistines kryptis
Labanoro regioniniame parke projekto lėšomis įrengtas keltas per Aiseto ežerą. Jis sujungė dviračių trasą tarp dviejų turistų traukos centrų – Kulionių kaimo Molėtų rajone ir Labanoro miestelio Švenčionių rajone.
Šis sprendimas svarbus ne tik vandens turizmui, bet ir platesniam aktyvaus poilsio maršrutų jungimui. Keliautojams tai suteikia daugiau galimybių derinti vandens, dviračių ir pažintinius maršrutus vienoje teritorijoje.
Tokie infrastruktūros elementai keičia patį požiūrį į keliones saugomose teritorijose. Vandens turizmas tampa ne tik baidarių nuoma ar nakvyne palapinėje, bet ir patogesniu, aiškesniu bei labiau suplanuotu keliavimo būdu.
Daugiafunkcinės stotelės su saulės baterijomis leis įkrauti telefoną ir gauti informaciją
Biržų, Anykščių ir Gražutės regioniniuose parkuose įrengtos šešios daugiafunkcinės stotelės su saulės baterijomis. Jose keliautojai galės pasikrauti mobiliuosius telefonus ir išgirsti informaciją apie netoliese esančius lankytinus objektus.
Tokios stotelės ypač svarbios keliaujant gamtoje, kur ne visada lengva rasti elektros šaltinį ar greitai gauti aiškią informaciją apie aplinką. Jos kartu didina saugumą, nes išsikrovęs telefonas vandens maršrute gali tapti rimta problema.
Projekto metu taip pat išleisti keturi informaciniai videofilmai. Juose pristatoma, ką kiekviename paminėtame parke galima pamatyti ir nuveikti.
Saugomose teritorijose vandens turizmas turi derėti su gamtos apsauga
Pasak projekto koordinatorės, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistės Rasos Petrauskienės, saugomose teritorijose svarbu susitelkti į tausojantį turizmą. Tai reiškia, kad turizmo plėtra turi vykti taip, kad būtų saugoma gamta, bet kartu įtraukiami vietos verslai ir bendruomenės.
Tokiose teritorijose gali būti plėtojama baidarių ir dviračių nuoma, laivyba, žvejyba, gidų paslaugos, apgyvendinimas ir maitinimas. Saugomose teritorijose pagaminti produktai žymimi specialiu prekės ženklu – stilizuotu paukšteliu su vietovės herbu.
„Šiuo projektu parodome, kad saugomos teritorijos nėra tik vietos, kuriose kažkas ribojama. Tai – gyvos erdvės, kur galima pažinti gamtą, ilsėtis, keliauti atsakingai ir kartu prisidėti prie regionų gyvybingumo“, – sakė R. Petrauskienė.
Pasak jos, būtent toks požiūris yra ateities kryptis, kai gamtos apsauga ir turizmas ne konkuruoja tarpusavyje, o papildo vienas kitą. Vandens turizmas tokiu atveju tampa ne gamtos alinimu, o būdu ją pažinti ir kartu stiprinti regionų ekonominį gyvybingumą.
