Sprendimas nukeltas į rudenį, tačiau kantrybė senka
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai toliau stovi tušti, o ginčai dėl jų ateities – nesibaigia. Nors valdžia svarsto pastatą pritaikyti kongresų centrui, galutinis sprendimas ir vėl nukeltas. Tuo metu projekto kaina sparčiai auga, o kritikai perspėja, kad kiekvienas delsimo mėnuo valstybei kainuoja vis daugiau.
Seimo Kultūros komitetas nusprendė sustabdyti svarstymus dėl Sporto rūmų ateities ir prie klausimo grįžti rudens sesijoje. Pasak komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko, prieš priimant sprendimą būtina surengti išsamesnes diskusijas bei išklausyti visas suinteresuotas puses[1].
Tokia pozicija sulaukė palaikymo ir iš Vyriausybės atstovų. Premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė teigė, kad šiam projektui dar reikia platesnio visuomenės ir ekspertų aptarimo.
Vis dėlto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ragina nebegaišti laiko. Jos teigimu, diskusijos dėl Šnipiškių teritorijos užsitęsė pernelyg ilgai, o konkrečių darbų taip ir nepradėta.
Anot jos, jei dabartinis projektas netinkamas, valdžia turėtų aiškiai įvardyti alternatyvą, o ne tęsti nesibaigiančius svarstymus. F. Kukliansky pabrėžė, kad apleistas pastatas tik nyksta, o problemos kasmet didėja.
Delsimo kaina – dešimtys milijonų ir brangstanti priežiūra
Finansų ministerijos kancleris Kęstutis Kvaraciejus posėdyje priminė, kad laikas šiuo atveju kainuoja labai brangiai. Jei 2015 metais Sporto rūmų rekonstrukcija buvo vertinama 29 mln. eurų, tai 2020 metais suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, o šiemet jau siekia apie 90 mln. eurų.
Pasak jo, kalbant apie papildomas diskusijas reikėtų nepamiršti ir jų kainos. Be to, po pastatu esantys inžineriniai tinklai sensta ir ateityje gali pareikalauti dar didesnių investicijų.
Papildomų išlaidų reikalauja ir pats apleistas pastatas. Turto banko duomenimis, Sporto rūmų apsauga bei priežiūra kasmet atsieina apie 100 tūkst. eurų. Vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius tam jau išleista 27 tūkst. eurų.
Pagal Seime svarstomą projektą, rūmai galėtų būti rekonstruoti į kongresų ir kultūros centrą, kuriame veiktų konferencijų erdvės, biblioteka, Sąjūdžio ekspozicija bei žydų istorijai skirta memorialinė ir edukacinė erdvė. Tačiau dalis žydų bendruomenės tokiam planui nepritaria ir pasisako už tai, kad visa teritorija būtų skirta Lietuvos žydų istorijos memorialui.
Daugiau nei dešimtmetį trunkančios diskusijos rodo, kad sutarimo dėl vieno labiausiai ginčijamų sostinės objektų vis dar nėra, o galutinio sprendimo teks laukti mažiausiai iki rudens.
Sporto rūmus norima paversti nacionaliniu konferencijų centru
Įpusėjus gegužei Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu ir tęsti jų rekonstrukciją. Pagal planą pastatas būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams, kartu įamžinant Sąjūdžio istoriją, Sausio 13-osios aukų atminimą bei buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritoriją[2].
Projekto autoriai ragina nebedelsti ir įgyvendinti dar 2015 metais valstybei svarbiu pripažintą projektą. Jų teigimu, atnaujinti rūmai galėtų tapti svarbiu konferencinio turizmo centru, o visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. gyventojų palaiko idėją čia įkurti Nacionalinį kongresų, konferencijų ir kultūros centrą.
Dalis parlamentarų nesutinka rūmų perdavimui į savivaldybės rankas
Tuo tarpu dar balandžio pabaigoje dalis Seimo narių pasiūlė atsisakyti planų perduoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus sostinės savivaldybei bei suteikti jiems nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto statusą. Parlamentarai ragino tęsti rekonstrukcijos projektą ir pastatą pritaikyti konferencijoms, kongresams bei kultūriniams renginiams, kartu įamžinant Lietuvos valstybingumo ir žydų bendruomenės istoriją[3].
Projekto autoriai teigė, kad apleistas pastatas neturėtų būti paliktas nykti, todėl siūlė kuo greičiau judėti rekonstrukcijos link. Taip pat buvo siūloma surengti memorialo ir ekspozicijos konkursą, o Seimo Kultūros komitetui pavesti parengti atnaujintą būsimų Kongresų rūmų funkcijų planą.
Tuo metu Vyriausybė buvo linkusi svarstyti žydų memorialo idėją, todėl diskusijos dėl pastato ateities ir jo paskirties tęsiasi iki šiol.
