Azijinė širšė jau priartėjo prie Lenkijos, o jos pasirodymas laikomas tik laiko klausimu
Invazinė azijinė širšė (Vespa velutina) sparčiai plinta Europoje ir artėja prie Lenkijos sienų. TVP World, remdamasis Lenkijos valstybinės veterinarijos tyrimų instituto duomenimis, rašo, kad šios rūšies pasirodymas šalyje laikomas nebe hipotetine grėsme, o laiko klausimu. Kol kas Lenkijoje nuolatinė populiacija nėra patvirtinta, tačiau rūšis jau fiksuota netoliese esančiose valstybėse.
Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija nurodo, kad Vespa velutina pirmą kartą Europoje užfiksuota Prancūzijoje 2005 m. Vėliau ji paplito Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje. Naujesni duomenys rodo jos pasirodymą Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Slovakijoje.
Lenkijai ypač svarbi Čekijos ir Slovakijos patirtis. Čekijoje 2023 m. Pilzeno mieste buvo rasti 30 individų ir lizdas, kuris buvo sunaikintas, o 2024 m. karalienės buvo aptiktos ant medinių lentjuosčių sunkvežimyje iš Prancūzijos. Slovakijoje 2024 m. privačiame sode stebėta 35 širšių grupė, o vėliau rastas ir sunaikintas lizdas. Tai rodo du pagrindinius plitimo kelius: natūralų skverbimąsi ir netyčinį pervežimą transportu.
Ši rūšis pavojingiausia bitėms, o ne kasdien lauke vaikštantiems žmonėms
Azijinė širšė dažnai pristatoma kaip grėsmė žmogui, tačiau svarbiausias jos poveikis Europoje susijęs su bitininkyste ir laukiniais vabzdžiais. Tai nėra ta pati rūšis kaip azijinė didžioji širšė (Vespa mandarinia), kuri viešojoje erdvėje dažnai vadinama „žudike širše“. Europoje plintanti Vespa velutina yra mažesnė, bet labai efektyvi plėšrūnė, medžiojanti socialinius vabzdžius, įskaitant medunešes bites.
Didžiausia problema kyla prie avilių. Širšės kabo netoli lakų, laukia išskrendančių ar grįžtančių bičių ir gaudo jas ore. Kai spaudimas tampa didelis, bitės nustoja normaliai skraidyti, sumažėja maisto rinkimas, silpnėja šeima, mažėja atsargos ir didėja žiemojimo rizika. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriuose Europos regionuose Vespa velutina poveikis siejamas su reikšmingais bičių šeimų nuostoliais.
Žmonėms ši rūšis paprastai nėra agresyvi tol, kol neliečiamas lizdas. Pavojingiausios situacijos kyla tada, kai lizdas netyčia sujudinamas genint medžius, valant stogines, dirbant sode ar šalinant krūmus. Todėl specialistai ragina radus įtartiną lizdą jo nenaikinti patiems, nefotografuoti iš arti ir apie radinį pranešti atsakingoms tarnyboms.
Europoje azijinė širšė tapo invazine rūšimi, nes greitai prisitaiko prie naujų sąlygų
Azijinė širšė Europoje išplito ne dėl vienos priežasties. Jai padeda švelnesnės žiemos, gausūs maisto šaltiniai, intensyvus transportas, miestų žaliosios zonos ir žmonių veikla. Viena apvaisinta karalienė, peržiemojusi tinkamoje vietoje, gali pradėti naują lizdą, o sezono pabaigoje iš tokio lizdo gali išskristi naujos karalienės.
Ši rūšis yra įtraukta į Europos Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Tai reiškia, kad valstybės narės turi taikyti priemones, ribojančias jos plitimą, stebėti radinius ir, kai įmanoma, naikinti ankstyvus židinius. Vis dėlto kai kuriose Vakarų Europos šalyse rūšis jau taip išplitusi, kad visiškas išnaikinimas tampa sunkiai įmanomas.
Europos patirtis rodo, kad svarbiausias momentas yra pirmieji metai po aptikimo. Jei lizdai randami ir sunaikinami anksti, plitimą dar galima sulėtinti. Jeigu radiniai ignoruojami, širšės greitai pereina iš pavienių pastebėjimų į nuolatinę populiaciją, o tada kontrolė tampa brangi, sudėtinga ir ne visada veiksminga.
Bitininkams didžiausia grėsmė kyla vasaros pabaigoje ir rudenį
Azijinės širšės spaudimas aviliams dažniausiai didėja šiltuoju metų laiku, kai lizduose daugėja darbininkių ir reikia daugiau baltyminio maisto lervoms. Ispanijos Galisijoje atlikti tyrimai parodė, kad kai kuriuose bitynuose širšių spaudimas gali tęstis labai ilgai, o aktyvumas priklauso nuo temperatūros, drėgmės, vietovės aukščio ir atstumo nuo pakrantės.
Tyrėjai nustatė, kad Vespa velutina gali stipriai trikdyti bičių šeimas, ypač kai prie avilių ilgą laiką laikosi daugiau kaip 10 širšių. Tokiu atveju bitės mažiau skrenda rinkti nektaro ir žiedadulkių, o šeimos silpsta dar iki žiemos pradžios. Kai kuriuose regionuose fiksuotas didesnis žieminių nuostolių lygis, nors konkretūs skaičiai priklauso nuo vietos sąlygų ir bitininkų taikomų apsaugos priemonių.
Lenkijos bitininkams svarbiausia ruoštis ne panikai, o stebėsenai. Įtartinų širšių fotografavimas saugiu atstumu, radinių registravimas, ankstyvas lizdų aptikimas ir bendradarbiavimas su veterinarijos, gamtosaugos bei savivaldybių tarnybomis gali nulemti, ar pirmieji židiniai bus suvaldyti.
Azijinė širšė gali paveikti ir laukinius apdulkintojus, ne tik medunešes bites
Nors bitininkystė gauna daugiausia dėmesio, Vespa velutina minta ne vien medunešėmis bitėmis. Tyrimai rodo, kad ši rūšis gali gaudyti įvairius vabzdžius, tarp jų muses, vapsvas, laukines bites, drugius ir kitus žiedus lankančius apdulkintojus. Tai reiškia, kad poveikis gali pasiekti ne tik avilius, bet ir platesnę ekosistemą.
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad Vespa velutina mityba yra plati, o identifikuotų grobio rūšių skaičius siekia daugiau kaip šimtą. Tokia mitybos strategija leidžia jai prisitaikyti prie skirtingų buveinių, tačiau kartu didina spaudimą vietiniams vabzdžiams, kurie jau dabar kenčia nuo pesticidų, buveinių nykimo, klimato kaitos ir ligų.
Dėl to azijinės širšės plitimas nėra vien bitininkų problema. Tai invazinė rūšis, galinti papildomai susilpninti apdulkintojų bendrijas, nuo kurių priklauso žydintys augalai, sodai, žemės ūkio kultūros ir laukinės ekosistemos. Vien širšių kontrolė neišspręs visų apdulkintojų problemų, bet jų ignoravimas gali dar labiau pabloginti padėtį.
Lenkijos atvejis svarbus ir Lietuvai, nes invazinės rūšys nesustoja ties valstybės siena
Lietuvai ši žinia svarbi ne todėl, kad azijinė širšė jau būtų čia įsitvirtinusi, o todėl, kad Lenkija yra artimiausias didelis biologinis ir logistinis koridorius į mūsų regioną. Jei rūšis įsitvirtins Lenkijoje, jos tolesnis judėjimas į šiaurę ir rytus taps daug realesnis. Transportas, medienos kroviniai, sodinukai, vaisiai, statybinės medžiagos ir kiti judantys kroviniai gali netyčia pernešti apvaisintas karalienes.
Lietuvos bitininkams ir gamtininkams svarbu iš anksto žinoti, kaip ši rūšis atrodo. Vespa velutina dažnai vadinama geltonkojė azijinė širšė: ji tamsesnė už europinę širšę, turi oranžinį veido atspalvį ir ryškesnes geltonas kojų dalis. Vis dėlto galutinį identifikavimą turėtų atlikti specialistai, nes klaidingi pranešimai apie širšes Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra labai dažni.
Svarbiausia pamoka paprasta: ankstyvas atpažinimas yra pigesnis už vėlyvą kovą. Jeigu invazinė rūšis aptinkama dar tada, kai yra pavieniai lizdai, ją galima bent sulėtinti. Kai ji tampa įprasta kraštovaizdžio dalimi, bitininkams ir gamtosaugai lieka nebe klausimas, kaip ją sustabdyti, o kaip išgyventi su nauju plėšrūnu.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Asian hornet’s arrival in Poland a matter of when, not if
https://tvpworld.com/93723740/invasive-asian-hornet-closes-in-on-poland
EPPO Global Database. (2025). Update on the situation of the Asian hornet Vespa velutina in Europe
https://gd.eppo.int/reporting/article-8135
European Parliament. (2024). Answer given by Mr Sinkevičius on behalf of the European Commission: Asian hornet Vespa velutina nigrithorax
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2024-000097-ASW_EN.pdf
Apidologie / Springer Nature. (2025). Long-term Vespa velutina nigrithorax pressure: Honey bee risk survival to alien invasion
https://link.springer.com/article/10.1007/s13592-025-01158-z
The Guardian. (2025). Invasive Asian hornets ‘preying on’ hundreds of native insect species in Europe
https://www.theguardian.com/environment/2025/mar/04/invasive-asian-hornets-eating-hundreds-of-insect-species-in-europe
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie invazinę azijinę širšę, jos plitimą ir poveikį bitininkystei, todėl yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie invazinę azijinę širšę, jos plitimą Europoje ir poveikį bitininkystei. Jame išvengta dezinformacijos, o informacija paremta patikimais šaltiniais.
Straipsnis yra aktualus, nes invazinė azijinė širšė kelia grėsmę bitininkystei ir ekosistemoms Lietuvoje, o informacija apie jos plitimą Lenkijoje yra svarbi ir gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos bitininkams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie invazinės azijinės širšės plitimą, jos poveikį bitininkystei ir rekomendacijas, kaip elgtis radus jos lizdą. Tai naudinga tiek bitininkams, tiek visuomenei, todėl rekomenduoju publikavimą.
Straipsnis skatina nerimą dėl invazinės azijinės širšės plitimo, tačiau trūksta subalansuoto požiūrio ir aiškumo, kad ši rūšis nėra tiesioginė grėsmė žmonėms. Emocinis tonas gali sukelti nepagrįstą paniką tarp skaitytojų.
