Tyrimas dėl Registrų centro duomenų vagystės įgauna naują kryptį
Vienas didžiausių pastarųjų metų kibernetinių incidentų Lietuvoje sulaukė naujo teisėsaugos dėmesio. Generalinė prokuratūra praplėtė ikiteisminį tyrimą dėl galimo Registrų centro duomenų nutekinimo ir nuo šiol aiškinsis ne tik galimus įsilaužimus ar neteisėtą duomenų panaudojimą, bet ir tai, ar už informacinių sistemų apsaugą atsakingi asmenys tinkamai vykdė savo pareigas.
Iki šiol tyrimas buvo vykdomas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų bei neteisėto disponavimo slaptažodžiais, kodais ir kitomis prieigos priemonėmis. Tačiau, įvertinus surinktą informaciją, nuspręsta tirti ir galimą tarnybinių pareigų neatlikimą.
Pareigūnai sieks nustatyti, ar buvo pakankamai rūpinamasi informacinių sistemų apsauga, naudotojų paskyrų saugumu bei prieigos prie jautrių duomenų kontrole. Šiuo metu tyrime įtarimai dar niekam nėra pareikšti, tačiau neatmetama galimybė, kad atsakomybė gali tekti ne tik galimiems įsilaužėliams, bet ir už sistemų saugumą atsakingiems asmenims.
Pavogta šimtai tūkstančių dokumentų, paveikta apie pusė milijono gyventojų
Prokuratūros atliekamas tyrimas susijęs su incidentu, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pasisavinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Pirminiais vertinimais, institucijai padaryta žala siekia mažiausiai 111 tūkst. eurų.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, incidentas galėjo paliesti maždaug 500 tūkst. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad duomenų vagystė gali būti viena didžiausių tokio pobūdžio istorijų Lietuvoje.
Pagal galiojančius įstatymus, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo netinkamai atlikęs savo pareigas ir taip sukėlęs didelę žalą, gali būti baudžiamas bauda, viešaisiais darbais, laisvės apribojimu ar net laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas yra teigęs, kad neįprastai didelės apimties duomenų naudojimas buvo pastebėtas dar balandžio pradžioje. Vis dėlto, anot jo, galimybes viešai kalbėti apie incidentą ribojo jau pradėtas teisėsaugos tyrimas. Registrų centras savo ruožtu pabrėžia, kad pirmiausia siekė informuoti gyventojus, kurių duomenys galėjo būti paveikti.
Kibernetinio saugumo klausimai pasiekė ir politinį lygmenį
Kol teisėsauga aiškinasi Registrų centro duomenų vagystės aplinkybes, atsakingos institucijos nagrinėja ir galimus įsilaužimus į Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojų paskyras. Viešai skelbta, kad informacija apie galimai pažeistas dešimtis paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje.
Vis dėlto vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ramina, kad gyventojų biometriniai duomenys bei ministerijos turima jautri informacija išlieka saugūs. Pasak jo, šiuo metu nėra duomenų, kurie rodytų, jog būtų įvykęs faktinis duomenų nutekėjimas, o tyrimas daugiausia susijęs su darbuotojų elektroninio pašto paskyromis.
Tuo metu Seimo opozicija jau ėmėsi iniciatyvos aiškintis visą situaciją politiniu lygmeniu. Surinkti parašai laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos sudarymui, kuri turėtų išnagrinėti tiek duomenų vagystės aplinkybes, tiek atsakingų institucijų veiksmus reaguojant į incidentą. Opozicijos atstovų teigimu, visuomenė turi sulaukti atsakymų, kaip galėjo įvykti tokio masto saugumo spraga ir ar buvo padaryta viskas, kad jos pasekmės būtų kuo mažesnės.
