Lietuvoje skendimų statistika išlieka viena prasčiausių Europoje
Nors vasara daugeliui siejasi su poilsiu prie jūros, upių ar ežerų, specialistai primena, kad nelaimės vandenyje gali įvykti netikėtai ir turėti skaudžių pasekmių. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje mirtingumas dėl paskendimų išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Lietuvos Raudonasis Kryžius atkreipia dėmesį, kad nelaimės akimirką pirmieji prie nukentėjusiojo dažniausiai atsiduria ne profesionalūs gelbėtojai ar medikai, o šalia esantys žmonės – artimieji, draugai ar kiti poilsiautojai. Dėl šios priežasties organizacija ragina gyventojus ne tik susipažinti su pirmosios pagalbos principais, bet ir reguliariai atnaujinti praktinius įgūdžius, kurie kritinėje situacijoje gali padėti išgelbėti gyvybę[1].
2022 metais Europos Sąjungoje dėl skendimų ir panirimo mirė 4 810 žmonių. Tai sudarė apie 1,1 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 119 paskendimų, o rodiklis siekė net 4,2 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai rodo, kad skendimų problema šalyje išlieka itin aktuali ir reikalauja didesnio visuomenės dėmesio.
Ragina reguliariai atnaujinti pirmosios pagalbos žinias
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki teigia, kad pirmosios pagalbos poreikis pajūryje vasaros metu yra nuolatinis. Skaičiuojama, kad vien Klaipėdos paplūdimiuose per sezoną pagalba suteikiama apie 400 kartų. Ji reikalinga ne tik iš vandens ištrauktiems žmonėms, bet ir poilsiautojams, patyrusiems traumas, perkaitimą ar kitus sveikatos sutrikimus.
Daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas, plaukimo treneris Giedrius Titenis pabrėžia, kad vien gerų plaukimo įgūdžių nepakanka. Anot jo, gamtos stichijos, ypač jūra, dažnai būna stipresnės už žmogų, todėl itin svarbu gebėti tinkamai įvertinti situaciją ir priimti atsakingus sprendimus.
Specialistai taip pat primena, kad pavojus nesibaigia žmogų ištraukus į krantą. Nukentėjusiajam gali prireikti gaivinimo ar kitų neatidėliotinų veiksmų, todėl pirmosios pagalbos žinios tampa itin svarbios. G. Titenis pabrėžia, kad šiuos įgūdžius būtina reguliariai kartoti ir atnaujinti, nes kritinę akimirką vien teorinių žinių dažnai nepakanka.
Gelbėtojai įspėja: svarbiausia nekelti pavojaus sau
Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad kritinėse situacijose žmonės neretai pasimeta – delsia kviesti pagalbą arba, priešingai, skuba gelbėti skęstantįjį neįvertinę savo galimybių. Pasak A. Siakki, viena svarbiausių taisyklių prie vandens – netapti dar viena nelaimės auka.
Pirmiausia rekomenduojama nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir įvertinti situaciją. Jei nusprendžiama padėti skęstančiajam, reikėtų pasitelkti plūduriuojančias priemones – gelbėjimo ratą, lentą, liemenę ar kitą daiktą, kuris padėtų žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje. Tai padidina saugumą tiek nukentėjusiajam, tiek pačiam gelbėtojui.
Anot gelbėtojų, žmonės dažnai neįvertina rizikos net ir matydami aiškius įspėjimus. Vienas iš įsimintiniausių atvejų Klaipėdoje įvyko tuomet, kai nepaisant iškeltos raudonos vėliavos ir ką tik atliktos gelbėjimo operacijos, poilsiautojai vis tiek ėjo maudytis pavojingoje vietoje. Netrukus gelbėtojams teko skubėti į pagalbą dar vienam skęstančiajam.
Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad saugumas prie vandens prasideda dar prieš įlipant į jį. Svarbu laikytis įspėjimų, nepervertinti savo jėgų, vengti pavojingų maudynių vietų ir nelaimės atveju veikti apgalvotai. Organizacija taip pat kviečia gyventojus dalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose, nes tinkamai pasiruošęs žmogus gali tapti tuo, kuris kritinę akimirką padės išsaugoti gyvybę.
