Sintetiniai maisto dažikliai šiandien randami tūkstančiuose kasdienių produktų
Maisto dažikliai naudojami tam, kad produktai atrodytų ryškesni, „šviežesni“ ar patrauklesni vartotojui. Jie plačiai aptinkami saldumynuose, gazuotuose gėrimuose, energetiniuose gėrimuose, pusryčių dribsniuose, padažuose, ledų gaminiuose ir net kai kuriuose vaistuose ar maisto papilduose.[1]
Didelė dalis pramonėje naudojamų dažiklių yra sintetiniai – gaminami cheminiu būdu iš naftos produktų ar kitų pramoninių junginių. Europoje jie žymimi E numeriais, pavyzdžiui, E102 (tartrazinas), E110 (saulėlydžio geltonasis), E129 (Allura Red AC).
Gamintojai dažiklius naudoja ne tik estetikai. Ryški spalva gali daryti tiesioginę įtaką vartotojo suvokimui apie skonį, šviežumą ar produkto kokybę. Tyrimai rodo, kad spalva stipriai veikia žmogaus skonio ir kvapo suvokimą dar prieš paragaujant maisto.
Pastaraisiais metais mokslininkai ir reguliavimo institucijos vis dažniau vertina ilgalaikį šių medžiagų poveikį žmogaus organizmui, ypač vaikams.
Kai kurie dažikliai siejami su vaikų hiperaktyvumu ir elgesio pokyčiais
Vienas labiausiai aptariamų klausimų – galimas sintetinių dažiklių poveikis vaikų elgesiui. Dalis tyrimų nustatė ryšį tarp tam tikrų dažiklių vartojimo ir padidėjusio hiperaktyvumo ar dėmesio sutrikimų simptomų.
Didelio atgarsio sulaukė 2007 metais publikuotas Sautamptono universiteto tyrimas, kuriame analizuotas kelių dažiklių ir natrio benzoato poveikis vaikų elgesiui. Tyrėjai pastebėjo statistiškai reikšmingą hiperaktyvumo simptomų padidėjimą daliai vaikų.
Po šio tyrimo Europos Sąjunga įvedė reikalavimą kai kuriuos dažiklius žymėti papildomu perspėjimu, kad jie „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“.
Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka diskusijos dėl poveikio masto. Ne visi tyrimai pateikia vienodus rezultatus, tačiau bendras atsargumo principas vaikų mityboje tampa vis svarbesnis.
Organizmas dažiklius metabolizuoja skirtingai, o ilgalaikis poveikis dar tiriamas
Dalis sintetinių dažiklių organizme suskaidomi kepenyse ir pašalinami, tačiau kai kurie jų metabolitai vis dar aktyviai tiriami dėl galimo biologinio poveikio.
Mokslininkai analizuoja galimą oksidacinį stresą, uždegiminius procesus ir poveikį žarnyno mikrobiotai. Kai kurie eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad tam tikri dažikliai gali keisti žarnyno bakterijų balansą ar didinti uždegiminių reakcijų aktyvumą.
Taip pat tiriamos alerginės reakcijos. Jautresni žmonės gali reaguoti į kai kuriuos dažiklius odos bėrimais, niežuliu ar kvėpavimo simptomais. Dažniausiai minimi tartrazinas ir kai kurie azo grupės dažikliai.
Svarbu pabrėžti, kad leidžiami dažiklių kiekiai reguliuojami pagal nustatytas normas. Tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne į vieną produktą, o į bendrą kasdienį sukauptą poveikį, kai dažikliai vartojami iš daugelio šaltinių.
Ryškiausi dažikliai dažniausiai slepiasi produktuose, skirtuose vaikams
Didžiausi sintetiniais dažikliais papildytų produktų vartotojai dažnai yra vaikai ir paaugliai. Ryškiaspalviai saldainiai, limonadai, guminukai ar pusryčių dribsniai kuriami taip, kad vizualiai trauktų jaunesnę auditoriją.
Kai kuriuose produktuose vienu metu naudojami keli skirtingi dažikliai kartu su dideliu cukraus kiekiu ir skonio stiprikliais. Toks derinys kelia papildomų klausimų dėl ilgalaikio poveikio nervų sistemai ir medžiagų apykaitai.
Mitybos specialistai rekomenduoja kuo dažniau rinktis minimaliai apdorotus produktus, kuriuose spalva gaunama natūraliai – iš vaisių, daržovių, ciberžolės, burokėlių ar spirulinos ekstraktų.
Dalis gamintojų Europoje jau pereina prie natūralių pigmentų, nes vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į produkto sudėtį ir vengia ilgų E priedų sąrašų.
Etikečių skaitymas leidžia sumažinti sintetinių priedų kiekį kasdienėje mityboje
Vienas efektyviausių būdų sumažinti dažiklių vartojimą – skaityti produktų etiketes. Jei sudėtyje gausu E numerių ar cheminių pavadinimų, produktas dažniausiai yra stipriai perdirbtas.
Natūralesni produktai dažniausiai pasižymi trumpesne sudėtimi ir mažesniu kiekiu dirbtinių priedų. Tai ypač aktualu renkantis maistą vaikams.
Mitybos specialistai taip pat rekomenduoja riboti ryškiaspalvius saldumynus ir saldintus gėrimus, nes būtent juose sintetinių dažiklių koncentracija dažnai būna didžiausia.
Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia tampa ne pavienis produktas, o bendras mitybos modelis. Kuo daugiau racione natūralių ir minimaliai apdorotų produktų, tuo mažesnis sintetinių priedų poveikis organizmui.
