Paslaptingas rankraštis daugiau nei šimtą metų glumina geriausius pasaulio kriptografus
1912 metais lenkų kilmės antikvaras Wilfridas Voynichas Italijoje įsigijo keistą iliustruotą rankraštį, kuris vėliau tapo vienu garsiausių istorinių galvosūkių pasaulyje. Knyga buvo parašyta nežinoma kalba arba kodu, kurio iki šiol niekam nepavyko iššifruoti.
Rankraštį sudaro apie 240 puslapių, pilnų neįprastų simbolių, augalų piešinių, astronominių diagramų ir keistų scenų su žmonėmis. Tekstas parašytas nuosekliai, aiškiai laikantis tam tikros struktūros, todėl dauguma tyrėjų mano, kad tai nėra atsitiktinių ženklų rinkinys.
Per daugiau nei šimtmetį rankraštį bandė iššifruoti kariniai kriptografai, lingvistai, istorikai ir net dirbtinio intelekto specialistai. Tarp jų buvo ir specialistai, dirbę Antrojo pasaulinio karo metu su kodų laužymu. Tačiau iki šiol nėra nei vieno visuotinai pripažinto vertimo.
Šiandien „Voynich“ rankraštis saugomas Yale University Beinecke retų knygų bibliotekoje ir laikomas vienu didžiausių neišspręstų istorinių galvosūkių.
Radiokarboniniai tyrimai patvirtino, kad rankraštis nėra šiuolaikinė klastotė
Ilgą laiką buvo manoma, kad „Voynich“ rankraštis gali būti XIX ar XX amžiaus apgaulė, sukurta siekiant apgauti kolekcininkus. Tačiau 2009 metais atlikti radiokarboniniai pergamento tyrimai parodė, kad jis pagamintas tarp 1404 ir 1438 metų.
Tai reiškia, kad rankraštis iš tiesų kilęs iš vėlyvųjų viduramžių arba ankstyvojo Renesanso laikotarpio. Rašalo ir piešinių analizė taip pat atitiko to meto technologijas, todėl šiuolaikinės klastotės versija tapo mažai tikėtina.
Problema ta, kad nė viena žinoma Europos kalba neatitinka rankraštyje naudojamos struktūros. Tekste pastebimi kalbai būdingi dėsningumai: tam tikri simboliai kartojasi dažniau nei kiti, egzistuoja „žodžių“ struktūra ir pasikartojančios sekos.
Kai kurie tyrėjai mano, kad tai gali būti sudėtingas šifras, kiti – kad tai nežinoma arba dirbtinai sukurta kalba. Tačiau iki šiol nėra įrodymų, kurie galutinai patvirtintų bent vieną teoriją.
Rankraštyje pavaizduoti augalai dažnai neatitinka nė vienos žinomos rūšies
Didelė „Voynich“ rankraščio dalis skirta augalų iliustracijoms. Iš pirmo žvilgsnio jos primena viduramžių medicininius herbariumus, tačiau dauguma piešinių neatitinka realių augalų.
Kai kurie augalai turi šaknis iš vienos rūšies, lapus iš kitos, o žiedus – iš trečios. Dėl to dalis tyrėjų mano, kad autorius sąmoningai kūrė neegzistuojančius augalus arba slėpė tikrąją jų tapatybę.
Rankraštyje taip pat gausu astronominių schemų, neįprastų zodiako ratų ir biologines sistemas primenančių piešinių. Ypač daug diskusijų sukėlė iliustracijos, kuriose nuogos moterys pavaizduotos keistose vamzdynus ar organus primenančiose struktūrose.
Iki šiol nėra aišku, kokia buvo tikroji rankraščio paskirtis. Spėjama, kad tai galėjo būti medicinos, alchemijos, astronomijos ar net slaptų žinių rinkinys, tačiau nė viena versija neturi galutinio įrodymo.
Dirbtinis intelektas taip pat nesugebėjo galutinai iššifruoti teksto
Pastaraisiais metais „Voynich“ rankraštį pradėjo analizuoti dirbtinio intelekto sistemos ir pažangūs lingvistiniai modeliai. Kai kurie tyrimai bandė susieti tekstą su hebrajų, lotynų ar senosiomis Azijos kalbomis.
Buvo paskelbta keli garsūs pareiškimai apie tariamą iššifravimą, tačiau nė vienas jų nebuvo plačiai pripažintas mokslo bendruomenėje. Dažniausiai paaiškėdavo, kad vertimai neatitinka viso rankraščio struktūros arba remiasi pernelyg laisvomis interpretacijomis.
Įdomu tai, kad tekstas turi natūraliai kalbai būdingą statistinę struktūrą. Žodžių ilgis ir simbolių pasiskirstymas atrodo pernelyg tvarkingi, kad būtų atsitiktiniai. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dauguma tyrėjų mano, kad rankraštis iš tiesų turi prasmę.
Tačiau egzistuoja ir skeptikų stovykla, teigianti, kad tai gali būti genialiai sukurtas beprasmis tekstas, skirtas sudaryti tikros kalbos įspūdį. Kol kas nei viena pusė neturi lemiamų įrodymų.
„Voynich“ rankraštis išlieka viena didžiausių neišspręstų istorinių mįslių
Nepaisant modernių technologijų, superkompiuterių ir dirbtinio intelekto pažangos, rankraščio paslaptis vis dar neišspręsta. Tai ypač stebina todėl, kad žmonija jau iššifravo senovės egiptiečių hieroglifus, majų raštą ir daugybę sudėtingų istorinių kodų.
„Voynich“ rankraštis išsiskiria tuo, kad jis atrodo kaip tikra, nuosekli knyga, tačiau niekas iki šiol nesupranta jos turinio. Kuo daugiau jis tyrinėjamas, tuo daugiau klausimų atsiranda.
Jeigu tekstas kada nors bus iššifruotas, jis gali pakeisti supratimą apie viduramžių mokslą, slaptas draugijas ar ankstyvąją kriptografiją. Tačiau lygiai taip pat gali paaiškėti, kad tai vienas sudėtingiausių intelektinių pokštų istorijoje.
