Būsto išlaidos tapo didžiausia Europos namų ūkių našta
Būstas ir komunalinės paslaugos išlieka didžiausia Europos namų ūkių išlaidų kategorija. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui tenka 23,6 proc. visų namų ūkių išlaidų.[1]
Didžiuosiuose miestuose šią naštą labiausiai didina nuoma. Ypač sudėtinga padėtis susidaro tiems darbuotojams, kurie gauna minimalų atlyginimą – daugelyje Europos sostinių vidutinė dviejų kambarių buto nuoma viršija net bruto minimalią algą.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) analizė, paremta ES duomenimis, rodo, kad daugumoje ES valstybių sostinių dviejų kambarių buto nuoma yra didesnė nei šalyje nustatytas bruto minimalus darbo užmokestis. Tik penkiose ES šalyse, kuriose yra minimalus atlyginimas, mėnesio nuoma sostinėje nesiekia minimalios algos.
Prahoje dviejų kambarių buto nuomai reikia 185 proc. minimalios algos
Sudėtingiausia padėtis fiksuojama Čekijos sostinėje Prahoje. Vidutinė dviejų kambarių buto nuoma čia siekia 1 710 eurų, o šalies bruto minimalus atlyginimas – 924 eurus. Tai reiškia, kad nuomai reikia sumos, atitinkančios 185 proc. minimalios algos.
Antroje vietoje yra Lisabona. Portugalijoje mėnesinis bruto minimalus atlyginimas, perskaičiuotas pagal 14 metinių išmokų sistemą, sudaro 1 073 eurus, o vidutinė dviejų kambarių buto nuoma sostinėje siekia 1 710 eurų. Tai sudaro 168 proc. minimalios algos.
Daugiau kaip 150 proc. minimalios algos nuomai reikia ir Budapešte – 159 proc., Bratislavoje – 158 proc., Sofijoje – 154 proc., Atėnuose – 153 proc., Rygoje – 151 proc. Tai reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunantis žmogus šiose sostinėse turėtų išleisti visą algą nuomai ir papildomai rasti dar daugiau nei pusę atlyginimo.
Vilniuje dviejų kambarių buto nuoma sudaro 105 proc. bruto minimalios algos
Nuoma viršija bruto minimalų atlyginimą ir daugelyje kitų Europos sostinių. Valetoje šis santykis siekia 143 proc., Paryžiuje – 138 proc., Taline – 131 proc., Madride – 125 proc., Bukarešte – 122 proc., Varšuvoje – 117 proc., Dubline – 113 proc., Liublianoje – 105 proc., Vilniuje – taip pat 105 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvoje minimalų atlyginimą gaunantis žmogus sostinėje teoriškai net ir visą bruto algą skirdamas nuomai negalėtų padengti vidutinės dviejų kambarių buto nuomos. Realioji našta yra dar didesnė, nes ETUC ir „Eurostat“ palyginimai remiasi bruto atlyginimais, o darbuotojai realiai gauna mažesnę neto sumą.
Paryžiuje vidutinė dviejų kambarių buto nuoma siekia 2 523 eurus, o Prancūzijos bruto minimalus atlyginimas – 1 823 eurus. Madride skirtumas taip pat didelis: vidutinė nuoma sudaro 1 721 eurą, o minimalus atlyginimas – 1 381 eurą.
Briuselis ir Berlynas išsiskiria palankesniu nuomos ir algos santykiu
Geriausia padėtis tarp ES sostinių fiksuojama Briuselyje. Belgijos sostinėje bruto minimalus atlyginimas padengia 70 proc. vidutinės dviejų kambarių buto nuomos. Nuoma čia siekia 1 476 eurus, o minimalus atlyginimas – 2 112 eurų.
Antroje vietoje yra Berlynas, kur nuomai reikia 76 proc. bruto minimalios algos. Nikosijoje šis santykis sudaro 85 proc., Liuksemburge – 87 proc., Hagoje – 96 proc.
Šie miestai rodo, kad didelė sostinės nuoma savaime nėra vienintelis veiksnys. Esminis skirtumas atsiranda tada, kai atlyginimų lygis nebespėja paskui būsto kainas.
ETUC perspėja, kad nuomos ir atlyginimų atotrūkis tampa ekonomiškai nepakeliamas
ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch teigia, kad didelės būsto kainos ir maži atlyginimai stumia žmones į skurdą ir silpnina ekonomiką.
„Didelės būsto išlaidos ir maži atlyginimai stumia žmones į skurdą, o ekonomiką – recesijos link“, – sakė E. Lynch.
Ji taip pat pabrėžė, kad dabartinis nuomos ir darbo užmokesčio santykis yra nebetvarus. „Atotrūkis tarp nuomos ir atlyginimo yra visiškai netvarus. Kai prie to prisideda augančios energijos ir maisto kainos, dirbantys žmonės priversti skolintis būtiniausioms reikmėms ir praktiškai nebeturi laisvų pajamų – todėl sutaupyti būtinam buitinės technikos pakeitimui ar vizitui pas odontologą tampa neįmanoma“, – teigė E. Lynch.
Ši problema ypač ryški sostinėse, kur susitelkia darbo vietos, paslaugos ir migracija, tačiau būsto pasiūla dažnai nebeatitinka realaus poreikio.
Valstybių vidurkiai atrodo geriau nei sostinės, bet būsto našta vis tiek išlieka didelė
Vertinant ne sostines, o šalių vidurkius, padėtis atrodo kiek geresnė. Daugelyje valstybių bruto minimalus atlyginimas jau leidžia padengti vidutinę nuomą, tačiau būstui vis tiek tenka gerokai didesnė pajamų dalis nei bendras ES namų ūkių 23,6 proc. išlaidų vidurkis būstui ir komunalinėms paslaugoms.
ETUC analizuotame 16 ES šalių rinkinyje bruto minimalios algos dalis, reikalinga nuomai, svyruoja nuo 33 proc. Lenkijoje iki 61 proc. Maltoje.
Lenkijoje bruto minimalus atlyginimas siekia 1 139 eurus, o vidutinė nuoma – 376 eurus. Prancūzijoje santykis taip pat palankesnis už Paryžiaus rodiklį: minimalus atlyginimas sudaro 1 823 eurus, o vidutinė nuoma – 695 eurus. Graikijoje už Atėnų ribų situacija taip pat geresnė: minimalus atlyginimas siekia 1 027 eurus, o vidutinė nuoma – 408 eurus.
Profesinės sąjungos ragina minimalų atlyginimą vertinti pagal realias būsto kainas
ETUC ragina visas ES valstybes visiškai įgyvendinti minimalaus darbo užmokesčio direktyvą ir parengti veiksmų planus, kurie realiai skatintų kolektyvines derybas dėl atlyginimų. Organizacijos teigimu, tai būtina, kad daugiau darbuotojų gautų teisingą darbo užmokestį.
Taip pat siūloma nustatant minimalų atlyginimą įtraukti būsto kainas kaip vieną iš pagrindinių kriterijų. Tai reikštų, kad minimali alga būtų vertinama ne tik pagal abstrakčius ekonominius rodiklius, bet ir pagal realias gyvenimo išlaidas.
ETUC taip pat ragina didinti viešąsias investicijas į socialinį būstą, pasitelkiant ES investicinius instrumentus ir peržiūrint valstybės pagalbos taisykles. „Eurostat“ duomenimis, apie 13 mln. darbuotojų 21 ES šalyje gauna minimalų atlyginimą arba mažiau, todėl nuomos ir atlyginimų santykis tampa ne pavieniu miestų klausimu, o plataus masto socialine problema.
