Darželio ir pradinės mokyklos remontui – dešimtys milijonų
Dešimtys milijonų eurų už kelių švietimo įstaigų remontą sostinėje sukėlė aštrią Vilniaus politikų diskusiją. Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis viešai sukritikavo planuojamų projektų kainas ir pareiškė, kad tokios išlaidos miestą gali įstumti į ilgalaikes skolas.
Pasak politiko, Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos komitete buvo pristatytos kai kurių mokyklų ir darželių renovacijos kainos, kurios, jo vertinimu, sunkiai suvokiamos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Markučių darželio remontas. Skelbiama, kad projektas kainuos daugiau nei 16 mln. eurų, o vietų skaičius po rekonstrukcijos padidės nuo 186 iki 320[1].
Dar daugiau klausimų, anot tarybos nario, kelia Blindžių pradinės mokyklos Žvėryne plėtra. Nors vietų skaičius mokykloje augtų nuo 235 iki 284, projekto vertė siektų apie 19 mln. eurų.
A. Nemunaitis teigia, kad tokios investicijos yra neproporcingos ir gali turėti skaudžių pasekmių sostinės finansams. Jo vertinimu, dėl augančių skolų miestas ateityje gali prarasti galimybes įgyvendinti kitus svarbius projektus.
Politikas taip pat kritikavo tarybos narius, kurie balsavo už tokias sąmatas. Jo nuomone, dalis sprendimų priimami neatsižvelgiant į viešąjį interesą ir ilgalaikį poveikį Vilniaus biudžetui.
Savo ruožtu komentaro 77.lt kreipėsi ir į pačią Vilniaus miesto savivaldybę. Gavę atsakymą, tekstą papildysime.
Iš mokyklų klasių – į biurų patalpas
Tačiau kol kai kurios sostinės švietimo įstaigos bus renovuojamos, vaikai laikinai prisiglaus… biuruose. Vilniaus savivaldybė svarsto penkeriems metams nuomotis beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų patalpų iš bendrovės „Ozo biurai“, kuriose būtų įrengtos laikinos klasės mokiniams.
Skaičiuojama, kad vien nuomai ir automobilių stovėjimo vietoms kas mėnesį būtų išleidžiama daugiau nei 351 tūkst. eurų, o bendra suma per visą laikotarpį pasiektų apie 21 mln. eurų.
Tuo metu sostinė vienu metu ruošiasi ir didžiulei švietimo plėtrai – per artimiausius trejus metus Vilniuje planuojama pastatyti devynias naujas ugdymo įstaigas, kurių bendra vertė sieks apie 177 mln. eurų.
Savivaldybė tikino, esą nauji darželiai ir mokyklos turėtų sumažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose, tačiau kai kurie projektai jau dabar sulaukia klausimų dėl kainos ir efektyvumo. Kritikos sulaukė ir būsima Jeruzalės gimnazija – už daugiau nei 23 mln. eurų joje būtų vietos tik 480 mokinių, nors anksčiau pastatyta Pilaitės gimnazija už mažesnę sumą talpina daugiau nei tūkstantį vaikų.
„Pasitaškyti“ planuojama ir kitose srityse
Visgi, švietimas – ne vienintelė sritis, kurioje sostinės valdantieji užsimojo „pasitaškyti“. Štai prieš keletą savaičių sostinės meras Valdas Benkunskas paskelbė apie planus atnaujinti Žirmūnuose esantį vienintelį Vilniaus žiemos uostą ir paversti jį modernia laisvalaikio erdve prie Neries.
Nors savivaldybė tikina, kad projektas sustiprins vilniečių ryšį su upe ir sukurs naują traukos centrą poilsiui bei sportui, dalis gyventojų tokius planus pasitiko skeptiškai. Kritikai aiškina, kad miestui kur kas labiau trūksta sprendimų dėl spūsčių, infrastruktūros ir augančios urbanizacijos, o ne naujų krantinių projektų.
O štai dar balandžio pradžioje Vilniaus miesto valdžia paskelbė ir apie naujas ambicijas viešojo transporto srityje – sostinėje pradėti svarstyti lengvojo geležinkelio projektai, turintys metro ir tramvajaus savybių.
Planuojama įrengti keturias linijas, kurios sujungtų pagrindinius miesto rajonus, tačiau daliai vilniečių kyla klausimų, ar valdžia pernelyg nesiorientuoja į brangius ateities projektus, kai dabartinės transporto problemos vis dar nėra išspręstos.
