Vaikus perkels į biurus: Vilnius už laikinas klases gali sumokėti 21 mln. eurų
Kol Vilniaus mokyklos bus renovuojamos, dalis vaikų gali persikelti mokytis į biurų patalpas. Toks sprendimas, svarstytas sostinės taryboje, jau spėjo sukelti diskusijų – ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl jos kainos.
Apie tai savo „Facebook“ paskyroje rašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybė planuoja penkeriems metams nuomotis patalpas iš bendrovės „Ozo biurai“ dviejuose objektuose – V. Gerulaičio g. 1 ir J. Balčikonio g. 9. Bendras nuomojamas plotas siektų beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų, iš kurių didžioji dalis būtų verslo centre V. Gerulaičio gatvėje[1].
Pasak politiko, už šias patalpas būtų mokama po 24,90 euro už kvadratinį metrą. Tai reikštų apie 348 tūkst. eurų per mėnesį vien už nuomą. Prie šios sumos dar prisidėtų ir automobilių stovėjimo vietų nuoma – 100 vietų, kurių kiekviena kainuotų 31,70 euro per mėnesį. Bendra suma per mėnesį viršytų 351 tūkst. eurų, o per metus siektų daugiau nei 4,2 mln. eurų. Per visą penkerių metų laikotarpį ši suma išaugtų iki maždaug 21 mln. eurų.
A. Nemunaitis šį sprendimą vertina kritiškai ir jį sieja su ilgalaikio planavimo trūkumu. Jo teigimu, tokia situacija rodo, kad laiku nepriimti sprendimai galiausiai kainuoja gerokai brangiau – tiek finansine prasme, tiek organizuojant mokinių ugdymo procesą neįprastose, biurams pritaikytose erdvėse.
„Tokia ta neveiksnumo kaina, kai vieną kadenciją esi vicemeras atsakingas už infrastruktūrą, ir tik kitos kadencijos pabaigoje pradedi projektuoti ir statyti mokyklas.“ – savo socialinėje paskyroje rašė A. Nemunaitis.
9 naujos ugdymo įstaigos Vilniuje: investuos apie 177 mln. eurų
Tuo tarpu Vilnius metų pradžioje paskelbė apie savo planus vienu metu įgyvendinti ambicingą švietimo infrastruktūros plėtrą – per artimiausius trejus metus sostinėje turėtų iškilti devynios naujos ugdymo įstaigos, galinčios priimti daugiau nei 4 tūkst. vaikų[2].
Skelbiama, esą nauji darželiai ir mokyklos planuojami tose miesto dalyse, kur jų trūkumas jaučiamas labiausiai, siekiant užtikrinti, kad vaikai galėtų mokytis arčiau namų, o šeimų kasdienybė būtų paprastesnė ir mažiau priklausoma nuo ilgesnių kelionių per miestą.
Projektas išsiskiria ir finansavimo modeliu – Vilniaus vystymo kompanija, valdoma savivaldybės, pasiskolino 168 mln. eurų iš Europos investicijų banko ir Šiaurės investicijų banko, o bendras investicijų dydis siekia apie 177 mln. eurų. Statybos procesas jau įsibėgėjęs: daliai objektų išduoti leidimai, vyksta rangos konkursai, o kai kur darbai jau pradėti.
Planuojama, kad dauguma įstaigų bus baigtos iki 2028 metų, jos atitiks aukštus energinio efektyvumo ir prieinamumo standartus, o jų erdvės po pamokų bus atviros ir vietos bendruomenėms.
„Ozo biurai“: 25 mln. eurų apyvarta ir vienas darbuotojas
Savo ruožtu 77.lt pasidomėjo UAB „Ozo biurų“ veikla. Remiantis oficialiai pateikiamais duomenimis sistemoje Rekvizitai.lt, 14 metų veikiančiai įmonei šiuo metu vadovauja Rokas Adlis ir dirba vienas darbuotojas[3].
Remiantis 2024 m. duomenimis, UAB „Ozo biurų“ pardavimo pajamos siekė virš 25,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – per 1,3 mln. eurų.
Dar 2024 metais Vilniuje veikiantis „Technopolis Ozas“ buvo vienas ryškiausių biurų kompleksų šalia Ozo parko. Šiandien jis žengia į naują etapą – kompleksas pervadintas į „Ozo biurus“, o kartu, kaip skelbta, pasikeitė ir jo strateginė kryptis. Po vieno didžiausių komercinio nekilnojamojo turto sandorių Baltijos šalyse kompleksą perėmė „Lords LB Asset Management“ valdoma „Baltic Opportunity“, o įmonės vadovo pareigas perėmė Rokas Adlis, pakeitęs Liną Savicką[4].
Sandoris buvo finansuotas tiek investuotojų lėšomis, tiek 125 mln. eurų paskola iš „Swedbank“ ir SEB bankų. Nors bendrovės pajamos augo ir pasiekė 24,1 mln. eurų, finansiniai rezultatai rodė sudėtingą laikotarpį – 2023 metais patirtas 17,7 mln. eurų nuostolis, kai dar 2022 metais buvo uždirbta 2,9 mln. eurų pelno.
Dar 2024-aisiais „Ozo biurai“ valdė šešis biurų pastatus, kuriuose veikė daugiau nei 140 įmonių.
Sostinėje iškils Jeruzalės gimnazija: kaina – 23 mln., vietų – tik 480
Pernai metų pabaigoje pasirodęs Vilniaus planas statyti naują Jeruzalės gimnaziją iškėlė klausimų dėl projekto kainos ir apimties. Pagal pateiktus duomenis, už 23,4 mln. eurų planuojama įrengti mokyklą, kuri talpins 480 mokinių, nors šiaurinėje miesto dalyje ugdymo įstaigų poreikis išlieka didelis.
Palyginus su kitais projektais, skirtumas akivaizdus – Pilaitės gimnazija, kainavusi apie 17 mln. eurų, talpina daugiau nei 1 000 mokinių. Tai rodo, kad už mažesnę sumą jau buvo įgyvendinti gerokai didesnės apimties projektai, todėl naujosios Jeruzalės gimnazijos mastas ir investicijų santykis kelia papildomų klausimų dėl efektyvumo.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
