Benkunskas tikisi pritraukti vilniečius į atnaujintą erdvę
Vilnius ruošiasi pokyčiams prie Neries – viena mažiau pastebimų miesto vietų netrukus gali virsti gyvu traukos centru. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas paskelbė apie planus sutvarkyti Žirmūnuose esantį vienintelį sostinės žiemos uostą. Tuo tarpu miestiečiai svarsto, kad galbūt V. Benkunskui vertėtų „nusileisti ant žemės“ ir spręsti realias miesto problemas.
Anot jo, teritorijoje bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, pritaikyta tiek laivų laikymui, tiek gyventojų poreikiams[1].
„Išlaikysime šią vietą atvirą visiems: poilsiui, sportui ir laisvalaikiui prie upės. Netrukus ši erdvė taps modernia ir gyva miesto dalimi. “ – savo feisbuko paskyroje paskelbė V. Benkunskas.
Sureagavo vilniečiai: prašytume didelio uosto, kad tilptų visi laiveliai
Į tokius V. Benkunsko planus kaipmat sureagavo ir patys miestiečiai. Šie ironizavo, esą ne atnaujintos erdvės jiems iš tiesų reikia, o dar didesnio uosto, kuriame tilptų „dar bent 300 smulkių laivelių“. Kiti sostinės vadui užklijavo „pažaduko“ etiketę, mat šis, kol tvarkysiąs uostą, kita ranka duosiąs Arvydui Avuliui leidimą statyti daugiabučius ir tuo pačiu uždirbti milžinišką pelną.
„Greit visos Neries krantinės bus betoninės. Upė pimins didelį melioracijos griovį. Kaip žmogui norisi sunaikinti upės natūralumą. Miestas turi tiek rimtų problemų, gatvių kamsčių problemos taip niekas ir neišsprendė. Pirmoj vietoj lendama ten, kur galima daug uždirbti, bet ne ten , kur tikrai aktualu miestiečiams.“ – pažėrė kritikos kitas gyventojas.
„Kada pradėsit rūpintis ne upės reikalais, o miesto problemom?“ – rėžė kitas internautas.
Kurs vilniečių santykį su Nerimi
Kaip skelbia sostinės savivaldybė, projektas „Neris atgimsta“ yra ilgalaikė Vilniaus strategija, kuria siekiama iš esmės pakeisti miesto santykį su upe – atkurti ryšį tarp gyventojų ir Neries bei paversti jos pakrantes viena svarbiausių viešųjų erdvių sostinėje[2].
Projektas apima visą Neries ruožą mieste – nuo Vilkpėdės iki Verkių – ir numato skirtingus sprendimus pagal teritorijų pobūdį. Gamtinėse zonose prioritetas bus teikiamas natūralios aplinkos išsaugojimui ir pritaikymui žmonėms, o urbanizuotose vietose – infrastruktūros, susisiekimo ir laisvalaikio erdvių plėtrai.
Tuo tarpu sostinės savivaldybė pristatė ir atlikto Neries būklės Vilniuje kompleksinio tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia dvilypę situaciją – upė išlieka viena natūraliausių regione, tačiau jos potencialas mieste vis dar neišnaudotas[3].
Tyrimo duomenimis, Neris Vilniuje pasižymi aukšta ekologine verte: iš esmės išlaikyta natūrali vaga, gausi biologinė įvairovė, aptinkamos saugomos žuvų rūšys. Tai rodo, kad upė nėra stipriai urbanistiškai pažeista ir išlieka svarbia miesto gamtinės sistemos dalimi.
Vis dėlto analizė aiškiai parodė ir problemas. Vandens kokybė blogėja judant per miestą – nuo šiaurinių, švaresnių ruožų link pietinių, kur didesnę įtaką daro urbanizacija, paviršinės nuotekos ir pramoninė veikla. Būtent šiose vietose fiksuojami didesni taršos rodikliai.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad viena didžiausių problemų nėra vien ekologinė. Neris šiandien yra per mažai integruota į miesto gyvenimą – daug pakrančių sunkiai pasiekiamos, trūksta infrastruktūros, o upė dažnai lieka „užnugaryje“, nors turi potencialą tapti svarbia viešąja erdve.
Teismą pasiekė Vilniaus statybų byla
Tuo tarpu įpusėjus kovui Vilniaus statybų leidimų ir teritorijų planavimo korupcijos byla pasiekė teismą – devyni asmenys tapo kaltinamaisiais po penkerius metus trukusio tyrimo. Pareigūnai analizavo apie 270 galimų nusikalstamų veikų, o įtarimai siejami su tarpininkų tinklu, per kurį galimai buvo perduodami kyšiai įvairių institucijų darbuotojams siekiant palankių sprendimų.
Tyrimas apėmė savivaldybę ir kitas valstybines institucijas, o daliai asmenų jau skirtos reikšmingos finansinės sankcijos.
Byloje taip pat minima verslininko Arvydo Avulio pavardė, tačiau jam įtarimai nepareikšti – nuteistas tik tarpininkas. Tuo metu politinėje erdvėje keliami klausimai dėl atsakomybės: abejojama, ar tokio masto galimai ilgai veikusi sistema galėjo likti nepastebėta miesto vadovybės, o pats A. Avulis kaltinimus kategoriškai neigia.
Sostinėje – tikras „renesansas“
Tuo tarpu Vilniuje šiuo metu vienu metu įgyvendinama dešimtys skirtingo masto projektų – nuo kasdienių infrastruktūros darbų iki strateginių miesto objektų. Kaip teigia meras V. Benkunskas, sostinėje vyksta gatvių atnaujinimas, kiemų remontas, viešųjų erdvių tvarkymas, statomos mokyklos ir darželiai, įrengiami sporto aikštynai.
Tarp didžiausių projektų išsiskiria Nacionalinio stadiono statybos Šeškinėje, kurios planuojamos užbaigti iki 2027 metų, kartu vystant ir aplinkinę susisiekimo infrastruktūrą. Lygiagrečiai plečiama švietimo sistema – statomi nauji darželiai ir gimnazijos augančiuose rajonuose, stiprinama sveikatos paslaugų infrastruktūra, o kultūros srityje vystomas „Tautos namų“ koncertų salės projektas.
