Samanos rodo, kad veja auga netinkamomis sąlygomis
Samanos dažniausiai atsiranda ten, kur vejai nėra geros terpės: rūgštesniame, suslėgtame arba nuolat drėgname dirvožemyje. Jos nėra klasikinės piktžolės, neturi šaknų, bet plinta greitai.
Žolė tokiomis sąlygomis jaučiasi prasčiau, todėl samanoms atsiranda daugiau vietos. Kai pagrindinės priežastys lieka tos pačios, pašalinus pačias samanas problema paprastai neišnyksta.
Dirvos būklė svarbesnė už pačių samanų pašalinimą
Vejai palankesnės sąlygos siejamos su beveik neutraliu dirvožemiu ir geresne aeracija. Kai žemė suslėgta, vanduo sunkiau susigeria, o šaknys gauna mažiau deguonies.
Tokiomis aplinkybėmis samanos prisitaiko greičiau nei žolė ir užima daugiau ploto. Būtent todėl pats paviršiaus valymas nekeičia to, kas jas skatina augti.
Bulvių nuoviras pateikiamas kaip lėta, bet paprasta priemonė
Bulvių virimo vandenyje esantis krakmolas ir nedidelis mineralinių medžiagų kiekis gali maitinti dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus. Jiems suaktyvėjus, dirvos struktūra gali gerėti, o tai sudaro palankesnes sąlygas žolei.
Prieš naudojant tokį vandenį svarbu, kad jis nebūtų sūdytas, nes druska gali pakenkti dirvai ir šaknims. Atvėsintą nuovirą siūloma lieti tiesiai ant samanotos vejos.
Aprašytas poveikis nėra momentinis. Tai priemonė, kuri ne sunaikina samanas iš karto, o palaipsniui keičia sąlygas jų augimui.
Rezultato gali tekti palaukti kelias savaites
Procedūrą verta kartoti kas savaitę kelias savaites. Pirmi pokyčiai matomi ne iš karto, o tik tada, kai veja pradeda stiprėti.
Jeigu dirva labai suslėgta, vien bulvių vandens gali neužtekti. Tokiu atveju minimas ir dirvos purenimas, kad oras ir vanduo lengviau pasiektų gilesnius sluoksnius.
Jei dirva per rūgšti, paminėtas nedidelis medžio pelenų kiekis kaip būdas sumažinti rūgštingumą. Didesnė sėkmės tikimybė siejama su pačių sąlygų gerinimu, o ne vien su samanų pašalinimu.
