Raskevičius: ministerija stabdo partnerystės sprendimus
Teisinė kova dėl tos pačios lyties partnerystės Lietuvoje kaista – „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, sureagavęs į Teisingumo ministerijos sprendimą teismui apskųsti partnerystės registravimą, pažadėjo „kovą iki galo“.
Jis teigia, kad Lietuvoje jau apie 50 tos pačios lyties šeimų yra pripažintos teismų, o šie sprendimai galioja ir suteikia poroms šeimos narių teises bei pareigas. Anot jo, dar kelios dešimtys porų šiuo metu bylinėjasi dėl tokio pat teisinio pripažinimo[1].
T. V. Raskevičius itin aštriai sukritikavo Teisingumo ministerijos veiksmus.
„Susipažinęs su ministerijos apeliacinio skundo argumentais, galiu drąsiai konstatuoti, kad Teisingumo ministerija sąmoningai piktnaudžiauja civiliniu procesu ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą.
Mano žiniomis, ministerijos vadovybė yra priėmusi politinį sprendimą teikti apeliacijas visose partnerystės bylose. Užuot vykdžiusi teisingumą, Teisingumo ministerija tapo ideologinių radikalų įkaite.“ – nurodė T. V. Raskevičius.
„Pavyzdžiui, ministerija aiškina negalinti įregistruoti partnerystės kaip civilinės būklės akto, nes įstatymų leidėjas nėra priėmęs partnerystės įstatymo. Tai skamba kaip absurdo teatras, nes Vyriausybė, kuriai priklauso ir teisingumo ministrė, pati turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę“, – rašė T. V. Raskevičius.
„Laisvietis“ pažadėjo, kad teisinė kova bus tęsiama ir žada į kiekvieną ministerijos apeliaciją atsakyti profesionaliai. Jis teigia esantis įsitikinęs, kad šios bylos bus laimėtos teismuose, o kartu bus apgintas ir tos pačios lyties šeimų orumas.
„Valdžia yra laikina. Ir jūsų laikas joje – taip pat.“ – pridūrė T. V. Raskevičius.
T. V. Raskevičius sukritikavo Teisingumo ministerijos sprendimą dėl Partnerystės įstatymo projekto. Ekrano nuotrauka
Ministerija ginčija partnerystės pripažinimą
Teisinė kova dėl partnerystės Lietuvoje įgauna naują pagreitį – Teisingumo ministerija apskundė nutartį, kuria buvo pripažinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, ir dabar laukia aukštesnės instancijos vertinimo. Pagrindinis ginčo klausimas – ar teismas neperžengė savo kompetencijos ribų srityje, kuriai vis dar trūksta aiškaus įstatyminio reguliavimo.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad be Seimo priimto įstatymo institucijos negali įgyvendinti tokių sprendimų. Anot jos, net ir pripažinus partnerystę teisme, realus jos įregistravimas strigtų dėl teisinės spragos. Ministerija siekia išaiškinimo, kuris leistų aiškiai suprasti, kaip tokiose situacijose turi veikti valstybės institucijos[2].
Pasak ministrės, kyla klausimas ir dėl teismų kompetencijos ribų. Teismas esą gali nustatyti partnerystės faktą, tačiau įpareigojimai atlikti administracinius veiksmus jau gali peržengti jo galias. Būtent dėl šių abejonių ir nuspręsta kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
Visa ši situacija prasidėjo po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris pripažino, kad dabartinis partnerystės reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, jog įstatyme nepagrįstai ignoruojamos tos pačios lyties poros. Tai atvėrė galimybę partnerystę pripažinti per teismus, net jei Seimas dar nėra priėmęs aiškios tvarkos.
Tuo tarpu Tomas Vytautas Raskevičius teigia, esą ministerija vilkina sprendimų įgyvendinimą ir sistemingai juos skundžia. Partnerystės klausimas Seime ir toliau lieka neišspręstas – nors buvo keli bandymai priimti įstatymus, nė vienas jų iki šiol nesulaukė pakankamo palaikymo.
Tamašunienė: partnerystės iniciatyva yra Seimo rankose
Kovo pabaigoje ministrė R. Tamašunienė pareiškė, esą partnerystės klausimo iniciatyva – Seimo, ne ministerijos rankose. Pasak jos, pavasario sesijoje parlamentarai svarstys jų pačių parengtus įstatymų projektus, o Teisingumo ministerija šioje stadijoje aktyvios teisėkūros nesiima[3].
Ministrė pabrėžė, kad šiuo metu Seime jau registruoti keli skirtingi siūlymai, tačiau jų likimą nulems ne rengėjai, o balsavimas parlamente.
R. Tamašunienė taip pat akcentavo, kad sprendimas priklausys nuo politinio sutarimo, o ne nuo institucijų pasirengimo. Ji priminė, jog partnerystės klausimas yra įtrauktas į koalicijos susitarimo priedą, tačiau kartu pažymėjo, kad ši tema labiau siejama su socialdemokratų darbotvarke. Tai, anot ministrės, reiškia, kad būtent Seimas ir jo dauguma turės prisiimti atsakomybę už galutinį sprendimą.
R. Tamašunienė patikino, kad Teisingumo ministerija vardan partnerystės įstatymo aktyvių veiksmų nesiima. Viktorija Chorna / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Kas numatoma naujame partnerystės įstatymo projekte?
Partnerystė būtų lyčiai neutrali – ją galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties pilnamečiai asmenys, nesusiję giminystės ryšiais ir nesantys santuokoje ar kitoje partnerystėje.
Teisiškai neprilyginama santuokai, tačiau praktikoje suteiktų daug panašių teisių ir pareigų – santykiai grindžiami atsakomybe, tarpusavio pagalba ir įsipareigojimais.
Partnerystė būtų sudaroma pas notarą ir registruojama specialiame registre, kuris apimtų tiek santuokas, tiek partnerystes.
Įsigaliotų nuo sutartyje nurodytos datos, pasirašius notarinį dokumentą.
Taip pat numatomos pagrindinės teisės ir pareigos:
lojalumas ir tarpusavio pagarba;
teisė į bendrą ar dvigubą pavardę;
teisė į bendrą turtą;
paveldėjimo teisė;
galimybė atstovauti partneriui ir ginti jo interesus;
Turtas būtų laikomas bendru, jei nesusitarta kitaip atskira sutartimi.
Svarbu paminėti, kad partnerystę sudarė asmenys turėtų teisę į paveldėjimą, taip pat galėtų sudaryti bendrą testamentą.
Partnerystė galėtų būti nutraukiama:
bendru sutarimu pas notarą;
per teismą (jei yra vaikų ar nesutarimų);
automatiškai (mirtis arba santuoka).
Tačiau: partneriams nebūtų leidžiama įsivaikinti.
Projektas rengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris įpareigojo užtikrinti teisinę apsaugą nesusituokusioms poroms.
Įstatymas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o iki tol Vyriausybė turėtų parengti reikalingus poįstatyminius aktus.
