Teoriškai partnerystės santuoka nevadina, praktiškai – mažai kuo skiriasi
Lietuvos Seime registruotas naujas Civilinio kodekso pakeitimų paketas, kuriuo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Pagal siūlomą modelį partneriai įgytų panašias teises ir pareigas kaip sutuoktiniai, tačiau jų santykiai nebūtų prilyginami santuokai.
Ši iniciatyva į Seimo darbotvarkę sugrįžta po daugiau nei dvidešimt metų trukusių bandymų. Nors Civilinis kodeksas dar 2001 m. numatė, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, toks teisės aktas iki šiol nebuvo priimtas. Ankstesni bandymai, tarp jų ir vadinamoji „civilinė sąjunga“, Seime buvo nepriimti.
Naujojo partnerystės įstatymo teikėjai – 11 Seimo narių
Projektą parengė ankstesnė Teisingumo ministerijos komanda, vadovaujama buvusio ministro Rimanto Mockaus, o Seime jį pateikė kelių frakcijų atstovai: socialdemokratai Laurynas Šedvydis, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Ruslanas Baranovas, Birutė Vėsaitė, Modesta Petrauskaitė, liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Simonas Kairys bei konservatoriai Matas Maldeikis ir Arūnas Valinskas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pabrėžė, kad pataisos turi platesnį neformalų palaikymą ir jas galėtų paremti apie 55–70 parlamentarų. Projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą, pripažinusį, kad tos pačios lyties porų teisinės apsaugos nebuvimas prieštarauja Konstitucijai.
Partnerystės sąvoka įstatymo projekte
Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma:
„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuriant šeimos santykius, grindžiamus partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises bei pareigas.“
Partnerystė būtų lyčiai neutrali, ją galėtų sudaryti ir tos pačios, ir skirtingos lyties asmenys. Partneriai turėtų būti pilnamečiai, nesusiję giminystės ryšiais, nebūti susituokę ar kitoje partnerystėje.
Kaip būtų sudaroma partnerystė?
Pagal projektą partnerystės sutartis būtų sudaroma notarine tvarka ir registruojama Vedybų ir partnerystės sutarčių registre. Registras būtų išplėstas ir pervadintas, kad apimtų abi santykių formas – santuokas ir partnerystes.
Partnerystė įsigaliotų nuo notariniame dokumente nurodytos datos.
Partnerių teisės ir pareigos pagal naująjį įstatymą
Partneriai turėtų tokias pagrindines teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, teisę pasirinkti bendrą arba dvigubą pavardę, teisę į bendrą turtą ir paveldėjimą vienas po kito, teisę ginti partnerio garbę, atvaizdą ir orumą, teisę atstovauti partneriui, kai šis negali to padaryti pats.
Projekte numatyta: „Partneriai įgyja teisę atstovauti vienas kitam pagal įstatymų nustatytas atstovavimo taisykles, taip pat teisę ginti partnerio teises ir teisėtus interesus, kai šis dėl svarbių priežasčių negali jų ginti pats.“
Turto ir paveldėjimo klausimai partnerystėje
Turtas, įgytas partnerystės metu, būtų laikomas bendrąja daline nuosavybe, nebent partneriai būtų pasirašę atskirą partnerystės turtinių pasekmių sutartį.
Projekte numatyta: „Jeigu partnerystės turtinių pasekmių sutartimi nenustatyta kitaip, turtas, įgytas partnerystės metu, laikomas partnerių bendrąja daline nuosavybe.“
Partneriai galėtų paveldėti vienas po kito, kaip sutuoktiniai, jeigu partnerystė iki vieno iš jų mirties nebuvo nutraukta. Taip pat numatyta galimybė sudaryti bendrąjį testamentą.
Kaip būtų nutraukiama partnerystė?
Partnerystė galėtų būti nutraukta trimis būdais: bendru sutikimu notarine tvarka, teismo tvarka arba automatiškai – jei vienas iš partnerių miršta arba sudaro santuoką.
Projekte pabrėžiama: „Partnerystė nutraukiama teismo tvarka, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų arba kai vienas iš partnerių nesutinka ją nutraukti.“ Ta pati teismo tvarka taikoma, jei vaikai yra iš ankstesnių santykių, bet gyvena kartu bendroje šeimoje.
Vienalyčių porų įsivaikinimo teisė lieka neįtraukta
Projekte aiškiai nurodyta, kad „partneriai neturi teisės įsivaikinti“. Ši nuostata laikoma viena pagrindinių kompromiso sąlygų, siekiant išvengti ankstesnių Seimo ginčų.
Visuomenės apklausos rodo, kad būtent įsivaikinimo klausimas yra viena priežasčių, kodėl partnerystės įstatymas iki šiol nebuvo priimtas. Kai kurie politikai neatmeta, kad šis klausimas galėtų būti grįžęs vėliau, kai pats partnerystės institutas įsitvirtins teisiškai.
Konstitucinis Teismas pripažino teisinės apsaugos būtinybę
Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. paskelbė, kad vienalytės poros turi teisę į teisinę apsaugą, o jos nebuvimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, numatančiam asmenų lygybę prieš įstatymą.
Teismas nurodė, kad „valstybė privalo nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų teisės ir teisėti interesai“.
Tačiau KT taip pat priminė, kad santuoka pagal Konstituciją vis dar apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, todėl partnerystė negali būti laikoma santuokos atitikmeniu.
Pastaraisiais metais kai kurie Lietuvos teismai jau pripažino užsienyje sudarytas tos pačios lyties partnerystes, remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Tokie sprendimai formuoja precedentus, bet bendro nacionalinio reguliavimo vis dar nėra.
Teisingumo ministrė R. Tamašunienė nori atskirti partnerystės ir šeimos sąvokas
Dabartinė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė laikosi nuosaikios pozicijos ir pabrėžia, kad partnerystės institutas neturėtų būti prilyginamas santuokai.
„Partnerystės tikslas – išspręsti praktinius civilinio gyvenimo klausimus, bet nekeisti tradicinės šeimos sampratos, įtvirtintos Konstitucijoje“, – teigė ministrė.
Ministerijos atstovai patvirtino, kad partnerystės klausimas išlieka Vyriausybės darbotvarkėje ir bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.
Kada įsigaliotų naujasis partnerystės įstatymas
Pagal projektą, įstatymas įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė turėtų parengti įgyvendinamuosius teisės aktus ir pateikti papildomas Civilinio proceso bei kitų įstatymų pataisas.
