Pavasarį invaziniai augalai dar pažeidžiami ir lengviau išnaikinami
Šiuo metu gausialapiai lubinai, Sosnovskio barščiai ir kiti invaziniai augalai dar tik pradeda augti, todėl juos lengva pašalinti iškasant kartu su šaknimis. Ministerija šį laikotarpį įvardija kaip tinkamiausią veikti gyventojams, ūkininkams ir miškų valdytojams.
Greitas šių augalų šalinimas pavasarį siejamas su prevencija, nes vėliau jie suveši, išplinta ir tampa sunkiau valdomi.
Sosnovskio barščiai – invaziniai ir itin pavojingi augalai. Nuotrauka, sukurta DI.
Ir gražiai atrodantys augalai gali būti draudžiami ir žalingi
Pavasarį, kai sodininkai ruošiasi naujam sezonui, ministerija primena vengti invazinių augalų sodinimo. Baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, karčiuotoji kortaderija, sirinis klemalis, apskritalapis smaugikas, reinutrės ir šluotinis sauskrūmis gali atrodyti patrauklūs, tačiau jų platinimas ir auginimas yra draudžiamas.
Sodindami juos savo kiemuose ar dalindamiesi su kaimynais, gyventojai prisideda prie jų plitimo ir daro žalą gamtai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė sako: „Deja, kai kurie augalai, atrodantys gražūs ir patrauklūs sodams, yra invaziniai ir draudžiami. Tokie augalai gali atrodyti dekoratyvūs, tačiau jie greitai plinta ir „pabėga“ į aplinką, nustelbia vietines rūšis ir daro žalą gamtinėms ekosistemoms. Todėl prieš įsigydami augalus, pasitikrinkite, ar jie nėra invaziniai, tą galima lengvai patikrinti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA“.
Ispaninis arionas ir Sosnovskio barštis kelia žalą ūkiui ir sveikatai
Ministerija daugiausiai nusiskundimų šiuo metu gauna dėl ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi). Ispaniniai arionai minta įvairiais augalais, tiek kultūriniais, tiek laukiniais, ėsdami daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus, naikindami jaunus ūglius ir lapus.
Dėl šių kenkėjų mažėja derlius, žemės ūkio produkcija užteršiama gleivėmis ir išmatomis, o ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių invazinės rūšys laikomos aktualiu aplinkosaugos iššūkiu.
Sosnovskio barštis subrandina vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų, todėl greitai plečiasi ir tankiais sąžalynais nustelbia vietines rūšis. Kai vietiniai augalai nebeturi sąlygų augti ir daugintis, jie nyksta.
Šis augalas kelia ir tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai. Augalo sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spinduliuotės, sukelia sunkius nudegimus, pūslės, stiprų skausmą, gali likti randai ar ilgalaikės pigmentinės dėmės. Kontaktas su augalu taip pat gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis – regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos šis augalas ypač pavojingas vaikams.
Lubinus ragina skinti negailint. Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka
Invazinės rūšys plinta tiek sąmoningai, tiek atsitiktinai
Invaziniai augalai ir gyvūnai į Lietuvą patenka įvairiais būdais. Viena kryptis susijusi su žmonių veikla, kai rūšys sąmoningai įkurdinamos aplinkoje, pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į vandens telkinius žuvininkystės tikslais, o atsibodę egzotiniai gyvūnai paleidžiami į laisvę.
Kita kryptis yra atsitiktinis patekimas kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėmis. Dėl šių priežasčių invazinių rūšių plitimas nėra vienos vietos ar vieno sezono klausimas, tačiau pavasaris ministerijos pranešime išskiriamas kaip metas, kai dar galima sustabdyti jų įsitvirtinimą.
Invazinės rūšys sparčiai plinta dėl joms būdingų biologinių savybių: jos intensyviai dauginasi, prisitaiko prie įvairiausių aplinkos sąlygų, o naujose teritorijose dažnai neturi natūralių priešų, kurie ribotų jų populiacijas. Dėl to jos daro neigiamą įtaką vietinei biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms ir net žmogaus sveikatai.
INVA sistema, pranešimai apie pažeidimus ir saugus naikinimas
Daugiau informacijos apie invazines rūšis pateikiama INVA sistemoje, kur nurodomas rūšių paplitimas, atpažinimo požymiai ir galimybė pranešti apie pastebėtus invazinių rūšių individus, užpildant stebėjimo anketą. Ministerija pabrėžia, kad čia yra sutelkta išsami informacija apie rūšis ir jų atpažinimą.
Invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą. Už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė.
Pastebėjus pažeidimus dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, ministerija ragina nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Kartu primenama, kad kiekvienas gali prisidėti prie invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo, tačiau tai turi būti daroma saugiai, laikantis nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis INVA bei Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros informaciją.
