Patikrinimas pradėtas po rugpjūčio pabaigoje gautų pranešimų
Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kai kilo įtarimų, jog Kaune statant pėsčiųjų tiltą per Nerį upės vaga galėjo būti gilinta ne pagal projektą.
Departamentas nurodo, kad balandžio 16 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai ne pagal projektą atlikto upės vagos gilinimo statant pėsčiųjų tiltą per Nerį Kaune. Patikrinimo pagrindu tapo 2025 m. rugpjūčio 24-25 d. gauti keli fizinių asmenų pranešimai apie darbus Neries upėje, galimai pažeidžiančius aplinkos apsaugos reikalavimus[1].
Įvertinus, kad darbų vieta patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir gali būti pažeistos teisės normų saugomos vertybės, tą pačią dieną pradėtas neplaninis įmonės, vykdančios darbus, patikrinimas.
Ekspertų išvada patvirtino pakitusį upės vagos reljefą
Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė vykdydama darbus nepaisė projekte numatytų veiklų apimties ir atliko Neries upės gilinimo darbus. Tiksliam poveikiui upės hidromorfologijai įvertinti buvo pasitelkti ekspertai.
Remiantis patikrinimo duomenimis ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto parengta tyrimų ataskaita nustatyta, kad vykdyti darbai tirtoje atkarpoje neabejotinai pakeitė upės hidrodinaminį bei upės vagos dugno reljefą ir kranto liniją. Nustatyta, kad buvo pažeista natūrali upės vaga.
Žala aplinkai įvertinta daugiau nei 42 tūkst. eurų
Departamentas nurodo, kad dėl šių darbų padaryta didelė žala aplinkai, siekianti 42 452,28 euro. Žala apskaičiuota taikant galiojančią žalos aplinkai skaičiavimo metodiką.
Atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktus duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalimi, departamentas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Sprendimo dėl tyrimo pradėjimo dabar laukiama iš teisėsaugos.
Niekam neužkliuvo Svencelės situacija?
Tačiau akylesnio žiniasklaidos dėmesio iki šiolei, panašu, nesulaukė nuo 2022 metų liepos 1 dienos savo veiklą pradėjęs „Svencele Dunes“ privataus kapitalo infrastruktūros objektas rytinėje Kuršių marių pakrantėje ir patenka į saugomą teritoriją[2].
Nedidelis pajūrio kaimelis dėmesio centre atsidūrė dar prieš keletą metų, o šiandien Svencelė vis dažniau minima kaip vieta, kur gimsta Lietuvos vidaus laivybos ateities vizija. Čia ryškėja kryptis, kad šalies upės ir vandens keliai gali tapti ne tik laisvalaikio erdve, bet ir realia susisiekimo bei turizmo alternatyva[3].
Kalbama apie neišnaudotą infrastruktūrą, galimybes sujungti skirtingus regionus vandeniu ir sukurti modernesnę, patrauklesnę vandens transporto sistemą, kuri skatintų ekonominį aktyvumą ir regionų gyvybingumą.
Dar 2023-aisiais Aplinkos ministerija aiškino, esą Svencelėje akcentuojamas perėjimas prie netaršių sprendimų, tokių kaip elektrinis laivynas ir mažo poveikio vandens transportas, taip pat atsakingas požiūris į infrastruktūrą ir rekreaciją.
