1652 m. – įkuriamas Keiptaunas
1652 m. balandžio 7 d. Janas van Rybekas (Jan van Riebeeck), veikdamas Nyderlandų Rytų Indijos bendrovės (Vereenigde Oostindische Compagnie) vardu, išsilaipina Gerosios Vilties kyšulyje ir pradeda kurti nuolatinę aprūpinimo stotį laivams, plaukiantiems tarp Europos ir Azijos. Nedidelė, apie devyniasdešimties žmonių grupė pradeda statyti fortą, įrengia daržus ir organizuoja šviežio vandens bei maisto tiekimą. Ši stotis tampa strateginiu punktu globalioje prekybos sistemoje ir ilgainiui išauga į Keiptauną.
1795 m. – įvedama metrinė sistema
1795 m. balandžio 7 d. Prancūzijos Nacionalinė konvencija priima įstatymą, kuriuo įtvirtinama metrinė matų sistema, siekiant pakeisti šimtus skirtingų regioninių vienetų vieninga ir racionalia sistema. Metras apibrėžiamas kaip viena dešimtmilijoninė dalis atstumo nuo pusiaujo iki Šiaurės ašigalio per Paryžių, o reformą rengia mokslininkai, tarp jų Žanas Šarlis de Borda (Jean-Charles de Borda). Šis sprendimas tampa pagrindu visuotiniam matavimo standartui, kuris vėliau išplinta visame pasaulyje.
1827 m. – pirmieji komerciniai degtukai
1827 m. balandžio 7 d. anglų chemikas Džonas Volkeris (John Walker) savo vaistinėje pradeda pardavinėti pirmuosius komerciškai prieinamus trintinius degtukus. Jo sukurti „friction lights“ leidžia uždegti ugnį paprastu judesiu, be titnago ar sudėtingų priemonių. Nors pirmieji degtukai buvo nestabilūs ir galėjo netikėtai užsiliepsnoti, jie greitai paplinta Europoje ir iš esmės pakeičia kasdienę buitį bei pramoninius procesus.
1906 m. – Vezuvijaus išsiveržimas
1906 m. balandžio 7 d. Vezuvijaus ugnikalnis (Monte Vesuvio) pradeda vieną stipriausių savo išsiveržimų XX amžiuje. Per kelias dienas lavos ir pelenų srautai sunaikina gyvenvietes aplink Neapolį, tarp jų Ottaviano ir San Giuseppe Vesuviano, žūsta daugiau nei šimtas žmonių, o dešimtys tūkstančių priversti palikti namus. Italijos valdžia mobilizuoja kariuomenę, o katastrofa tampa viena didžiausių to laikotarpio vulkaninių nelaimių Europoje.
1927 m. – pirmasis elektroninės televizijos signalas
1927 m. balandžio 7 d. amerikiečių išradėjas Filas Farnsvortas (Philo Farnsworth) pirmą kartą perduoda visiškai elektroninį televizijos vaizdą savo laboratorijoje San Franciske. Demonstracijos metu perduodamas paprastas linijos vaizdas, tačiau technologija, paremta elektronų pluošto skenavimu, tampa pagrindu visai moderniai televizijai, iš esmės pakeisiančiai informacijos sklaidą XX amžiuje.
1948 m. – įkuriama Pasaulio sveikatos organizacija
1948 m. balandžio 7 d. įsigalioja Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organization) konstitucija, ir organizacija oficialiai pradeda veiklą. Į ją įsitraukia dešimtys valstybių, siekiančių koordinuoti kovą su infekcinėmis ligomis, gerinti visuomenės sveikatą ir standartizuoti medicinos praktiką. Ši data vėliau paskelbiama Pasauline sveikatos diena.
1969 m. – pirmasis interneto standartų dokumentas
1969 m. balandžio 7 d. amerikiečių kompiuterių mokslininkas Stivas Krokeris (Steve Crocker) paskelbia pirmąjį RFC dokumentą, skirtą ARPANET tinklo kūrėjams. Jame aprašomos pradinės idėjos, kaip kompiuteriai gali keistis duomenimis per tinklą. Ši iniciatyva tampa pagrindu visai interneto protokolų sistemai, kuri vėliau sujungs milijardus įrenginių visame pasaulyje.
1994 m. – prasideda genocidas Ruandoje
1994 m. balandžio 7 d., praėjus dienai po prezidento Žiuvinalio Habjarimanos (Juvénal Habyarimana) lėktuvo numušimo, prasideda sistemingas tutsių ir nuosaikių hutų naikinimas. Žudynes vykdo kariuomenė, valdžios struktūros ir „Interahamwe“ milicija. Per maždaug šimtą dienų nužudoma apie aštuonis šimtus tūkstančių žmonių, dažnai naudojant paprastus ginklus, o tarptautinė bendruomenė įsikiša pavėluotai.
2001 m. – paleidžiama „Mars Odyssey“ misija
2001 m. balandžio 7 d. iš Kanaveralo kyšulio paleidžiamas kosminis zondas „2001 Mars Odyssey“. Aparatas pasiekia Marso orbitą ir pradeda ilgalaikius tyrimus, nustatydamas didelius vandens ledo kiekius po planetos paviršiumi. Tai tampa vienu svarbiausių atradimų, formuojančių vėlesnes Marso tyrimų programas.
2014 m. – atskleidžiama „Heartbleed“ saugumo spraga
2014 m. balandžio 7 d. viešai paskelbiama kritinė „Heartbleed“ pažeidžiamumo klaida OpenSSL šifravimo sistemoje, kuri buvo naudojama milijonuose serverių visame pasaulyje. Dėl šios spragos buvo galima nuskaityti serverių atmintį ir gauti slaptažodžius, privačius raktus bei kitus jautrius duomenis. Pažeidžiamumas egzistavo nuo 2012 m. ir sukėlė vieną didžiausių kibernetinio saugumo krizių interneto istorijoje.
