Teisę atsiskaityti grynaisiais siūlo įtvirtinti konstituciškai
Ar Lietuva gali likti be grynųjų pinigų – ir ar valstybė turi teisę tai nuspręsti? Būtent į šį klausimą bando atsakyti nauja piliečių inicijuota referendumo iniciatyva, kuri jau skinasi kelią per parašų rinkimo etapą ir kelia diskusijas apie finansinę laisvę bei ateities ekonomiką.
Šia iniciatyva siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, papildant 23 straipsnį nuostata, kad nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai. Kitaip tariant, iniciatyvos iniciatoriai nurodo siekiantys, kad galimybė naudotis grynaisiais pinigais būtų įtvirtinta aukščiausiu – konstituciniu – lygmeniu ir negalėtų būti lengvai apribota, net ir sparčiai augant skaitmeninių atsiskaitymų daliai[1].
Jeigu referendumas būtų sėkmingas, valstybė turėtų užtikrinti realią galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais visiems gyventojams.
Tokia nuostata reikštų, kad bet kokie bandymai riboti grynųjų naudojimą ateityje taptų sudėtingi ir reikalautų naujo referendumo.
Kita vertus, dalis ekonomistų ir institucijų pabrėžia, kad skaitmeniniai atsiskaitymai padeda mažinti šešėlinę ekonomiką, didina finansinių operacijų skaidrumą ir yra patogesni kasdieniams mokėjimams.
Surinkus bent 300 tūkst. parašų – referendumas
Šiuo metu vyksta tik iniciatyvos etapas – pats referendumas dar nėra paskelbtas. Iniciatyva yra registruota, o iniciatyvai pritariantys piliečiai gali pasirašyti tiek elektroniniu būdu, tiek popieriniuose parašų rinkimo lapuose. Kad referendumas apskritai įvyktų, būtina surinkti ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų parašų per nustatytą laikotarpį.
Šiuo metu elektroniniu būdu jau yra surinkta per 6 tūkst. parašų.
Kaip nurodo peticijos autoriai, procesą lydi ir tam tikri ginčai su institucijomis, ypač dėl parašų rinkimo sąlygų bei prieigos prie sistemų, todėl iniciatyva vystosi ne tik politiniame, bet ir teisiniame kontekste. Galutinė jos baigtis priklausys nuo to, ar pavyks sutelkti pakankamą visuomenės palaikymą.
Dėl ribojamų grynųjų laimi tik bankai?
Vis garsiau svarstomus ribojimus gryniesiems pinigams kritikuoja ir europarlamentaras bei LVŽS lyderis Aurelijus Veryga, teigdamas, kad diskusija šia tema pernelyg supaprastinama. Nors jis sutinka su argumentais dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo, politikas pabrėžia, kad atsiskaitymai kortelėmis turi nematomų kaštų – kiekviena operacija reiškia mokesčius bankams ir mokėjimo sistemoms, kurie galiausiai atsispindi kainose. Todėl, anot jo, ribojant grynuosius pinigus už patogumą sumoka pats vartotojas.
Kartu A. Veryga akcentuoja ir privatumo bei pasitikėjimo problemą, primindamas atvejus, kai į viešumą pateko bankinių sąskaitų duomenys. Jo teigimu, tokios situacijos kelia abejonių dėl finansinės sistemos saugumo.
Šią kritiką palaiko ir Seimo narys Dainius Gaižauskas, kuris sako, kad grynieji viešose diskusijose nepagrįstai vaizduojami kaip problema, nors iš tiesų yra teisėta atsiskaitymo forma, o neišspręsti duomenų apsaugos klausimai silpnina visuomenės pasitikėjimą.
Paragino grynųjų visiškai neišbraukti iš gyvenimo
Apie grynųjų ribojimus jau pasisakė ir finansų ekspertė Daiva Čibirienė, sukritikavusi LRT laidą šia tema – jos teigimu, diskusija labiau priminė improvizaciją nei faktais pagrįstą pokalbį.
Anot ekspertės, dalis dalyvių nebuvo susipažinę su galiojančiu įstatymu ir VMI išaiškinimais, todėl buvo pateikiami klaidinantys pavyzdžiai. Ji pabrėžė, kad atsiskaitymai grynaisiais virš 5 000 eurų yra draudžiami visais atvejais, o už tokius pažeidimus jau taikomos baudos.
Pasak D. Čibirienės, ribojimai labiausiai paliečia sąžiningus gyventojus, o šešėlinė ekonomika išlieka. Ji taip pat paragino visiškai neatsisakyti grynųjų, nes sutrikus elektroninėms sistemoms jie gali tapti vienintele atsiskaitymo priemone.
