Čibirienė: ne diskusija, o improvizacinis vakaras
Po savo vizito nacionalinio transliuotojo LRT rengtoje laidoje tema apie grynuosius pinigus finansų ekspertė Daiva Čibirienė negailėjo kritikos – jos teigimu, diskusija labiau priminė improvizaciją nei faktais pagrįstą pokalbį apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymą. Ji pabrėžė, kad dalis dalyvių nebuvo iki galo susipažinę nei su įstatymu, nei su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimais, todėl visuomenei buvo pateikiami klaidinantys pavyzdžiai.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių, D. Čibirienė pateikė automobilių pirkimo atvejį, kai esą viešai buvo svarstoma, jog atsiskaitymas grynaisiais galėtų būti pateisinamas neturint banko sąskaitos[1].
Pasak finansų ekspertės, realybėje tokie argumentai negalioja – jei žmogus planuoja didesnį nei 5 000 eurų pirkinį, laikoma, kad jis turėjo galimybę pasirūpinti atsiskaitymu per banką. Todėl atsiskaitymas grynaisiais tokiais atvejais laikomas pažeidimu, o baudos jau yra taikomos praktikoje.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia pati logika galioja ir jautriose situacijose, pavyzdžiui, atsiskaitant už senelių globos paslaugas ar dantų protezavimą – įstatymas nenumato išimčių nei dėl sveikatos būklės, nei dėl kitų aplinkybių.
D. Čibirienės vertinimu, griežtinimai labiausiai paliečia sąžiningus gyventojus, tuo tarpu šešėlinės ekonomikos ir korupcijos problemos išlieka.
Į laidoje pateiktą informaciją sureagavo ir skaitytojai
Tačiau viešojoje erdvėje internautai taip pat dalinosi, kad LRT vedama diskusija apie grynuosius pinigus buvo tarsi „į vienus vartus“. Pasak kai kurių gyventojų, pats laidos vedėjas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis esą elgėsi neprofesionaliai, buvo akivaizdu, kurią „pusę“ jis palaiko.
„Žiūrėjau vakar laidą, vedėjas Jakilaitis yra labai šališkas, ir kitokios nuomonės nei jo ir būt negalėjo.“ – savo pozicija dalinosi komentatorė.
Visgi, atsirado ir tokių, kurie svarstė, kad grynųjų pinigų svarba minėtoje laidoje esą buvo labai „pritempinėjama“.
„Keistas buvo pavyzdys, kaip senukas grynais kiekvieną mėnesį už senelių namus moka. Toks jau pritemptas, lyg negalima būtų padaryt bankinio periodinio pavedimo iš gautos pensijos kas mėnesį.
Ir šiaip, gi visiems akivaizdu, kad didelės grynųjų sumos naudojamos tik mokesčių vengimui, kad ir mokėjimas pensininko už remontą nelegaliam meistreliui.“ – kirto kita internautė.
Čibirienė: jei neveiks kortelės, išgyvens tik turintys grynųjų
Tuo tarpu laidoje D. Čibirienė dalinosi visai kitu požiūriu į grynuosius pinigus – anot jos, nors šiandien dauguma atsiskaitymų vyksta kortelėmis ar telefonais, gyventojai neturėtų visiškai atsisakyti grynųjų. Finansų ekspertė pabrėžė, kad elektroninės sistemos nėra visiškai atsparios trikdžiams, todėl sutrikus ryšiui ar mokėjimų infrastruktūrai, kasdieniai atsiskaitymai gali staiga tapti sudėtingi ar net neįmanomi.
Pasak jos, tokiose situacijose grynieji tampa vienintele realia atsiskaitymo priemone, todėl kiekvienas turėtų turėti bent minimalų finansinį rezervą. Čibirienė rekomenduoja įsivertinti savo išlaidas ir laikyti tiek pinigų, kad jų pakaktų bent savaitei – tai leistų be didesnių sunkumų įsigyti būtiniausių prekių net ir tuo atveju, jei įprasti atsiskaitymo būdai laikinai neveiktų.
Ką sako grynųjų pinigų įstatymas?
Lietuvoje galiojantis atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas aiškiai nustato vieną pagrindinę taisyklę – už sandorius grynaisiais galima atsiskaityti tik iki 5 000 eurų sumos. Jei suma didesnė, atsiskaitymas privalo vykti negrynaisiais pinigais, pavyzdžiui, bankiniu pavedimu. Įstatymas taip pat draudžia dirbtinai skaidyti mokėjimus į mažesnes dalis tam, kad būtų apeitas šis limitas – bendra sandorio suma vis tiek vertinama kaip visuma[2].
Svarbu tai, kad ribojimas taikomas ne tik vienkartiniams mokėjimams, bet ir visiems atsiskaitymams pagal sandorį – net jei jie atliekami dalimis ar periodiškai. Jei bendra suma viršija 5000 eurų, nuo tam tikro momento visi tolesni mokėjimai turi būti vykdomi tik negrynaisiais.
Išimtys galimos tik labai ribotais atvejais, pavyzdžiui, kai konkrečioje vietoje nėra galimybės atsiskaityti per mokėjimo paslaugų teikėjus ir reikia atsiskaityti nedelsiant – tačiau tokiu atveju apie tai per 10 dienų būtina pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įstatymas numato ir specifines netaikymo situacijas – jis negalioja diplomatinių atstovybių atsiskaitymams ar tam tikrais atvejais karo ar mobilizacijos metu. Tuo tarpu priežiūrą vykdo VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę.
Svarbi detalė – net jei atsiskaitymo tvarka pažeidžiama, pats sandoris dėl to netampa negaliojantis, tačiau baudos už pažeidimus gali būti taikomos.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
