Veryga kritikuoja grynųjų ribojimą: kainos auga dėl bankų
Ar tikrai kelias į skaidresnę ekonomiką turi vesti per grynųjų pinigų atsisakymą – ar vis dėlto kažką šiame procese prarandame? Būtent tokį klausimą kelia europarlamentaras ir LVŽS lyderis Aurelijus Veryga, reaguodamas į vis intensyvėjančias diskusijas apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimą. Nors jis sutinka su teisėsaugos argumentais dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo, politikas pabrėžia, kad ši tema yra gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Vienas pagrindinių aspektų, į kurį Veryga atkreipia dėmesį, yra nematomi, bet realūs kaštai, susiję su atsiskaitymais kortelėmis. Kiekviena operacija reiškia mokesčius bankams ir mokėjimo sistemų operatoriams, tokiems kaip VISA ar „Mastercard“[1].
Pasak jo, smulkiajam ir vidutiniam verslui tai tampa tiesioginiais nuostoliais, kurie galiausiai perkeliami į kainas – tad už patogumą sumoka pats vartotojas. Grynieji pinigai šio mechanizmo išvengia, nors ir reikalauja daugiau administravimo. Kaip alternatyvą A. Veryga mini skaitmeninį eurą, kuris leistų atsiskaityti tiesiogiai, be tarpininkų – tarsi grynieji, tik skaitmeninėje formoje.
Pasitikėjimą bankine sistema griauna ir privatumo spragos
Vis dėlto, politikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne mažiau svarbus, o gal net jautresnis klausimas – privatumas ir pasitikėjimas. Politikas primena neseniai aptartus atvejus, kai žurnalistams buvo nutekinti privačių asmenų banko sąskaitų duomenys. Nors tokie tyrimai gali būti grindžiami viešuoju interesu, pats duomenų paviešinimo faktas kelia rimtų abejonių.
Anot A. Verygos, net ir sąžiningai gyvenantys žmonės nenorėtų, kad jų finansinė informacija būtų viešinama be jų sutikimo. Tokios situacijos gali ne sustiprinti, o susilpninti visuomenės pasitikėjimą finansine sistema ir skatinti atsargesnį požiūrį į atsiskaitymų skaitmenizavimą.
„Ir paskutinis aspektas. Jei jau sakoma, kad dėl saugumo reikia turėti 2-3 mėn. grynųjų pinigų atsargą (bent jau aš taip supratau iš laidos vedėjo), tai tikrai įdomu, kad tokių sumų naudojimas vis tiek yra nelegalus. turėti gali, bet naudoti – ne. Ir čia man jau klausimas dėl logiškumo.“ – rašė A. Veryga.
Gaižauskas: laidoje grynieji pateikti kaip absoliutus blogis
LRT vykusią diskusiją dėl grynųjų pinigų įvertino ir A. Verygos kolega Dainius Gaižauskas. Pasak jo, laida buvo „apgailėtina“ ir neatsakė į pagrindinius klausimus, tačiau iškėlė naujų, ypač susijusių su galimu privačių finansinių duomenų nutekinimu.
Politikas atkreipė dėmesį į situaciją, kai laidos metu buvo minimi konkretūs duomenys apie Seimo nario šeimos nario bankines operacijas. Jo teigimu, tai yra privati informacija, kuri neturėjo būti viešinama, todėl kyla rimtas klausimas, kaip ji apskritai pateko į žiniasklaidą. Gaižauskas pabrėžė, kad iki šiol nematyti aiškaus tyrimo dėl galimo duomenų nutekinimo, o tai kelia abejonių dėl finansinių duomenų apsaugos Lietuvoje.
Kartu jis kritikavo ir pačią diskusijos kryptį, teigdamas, kad atsiskaitymai grynaisiais buvo pateikti kaip „absoliutus blogis“, nors iš tiesų jie yra teisėti.
„Atsiskaitymas grynaisiais pinigais laidoje buvo pateiktas beveik kaip absoliutus blogis.
Tačiau reikia priminti elementarų faktą – atsiskaitymai grynaisiais Lietuvoje yra teisėti, jei laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų. Ir net viršijant 5000 eurų ribą yra galimybė tokį sandorį pateisinti. Tokiu atveju sandorį tiesiog reikia deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.“ – rašė D. Gaižauskas.
Be to, jis suabejojo laidos objektyvumu, teigdamas, kad vedėjas demonstravo akivaizdų šališkumą vienos politinės jėgos atžvilgiu, o tai, anot jo, kelia klausimų dėl nacionalinio transliuotojo neutralumo.
Čibirienė kirto: LRT diskusijoje – daugiau improvizacijos nei faktų
Tuo tarpu praėjusią savaitę Finansų ekspertė Daiva Čibirienė po dalyvavimo LRT laidoje apie grynųjų pinigų ribojimą negailėjo kritikos – jos teigimu, diskusija buvo paviršutiniška ir klaidinanti. Ji pabrėžė, kad dalis dalyvių nebuvo susipažinę su įstatymu ir VMI išaiškinimais, todėl viešai skambėjo netikslūs pavyzdžiai.
Vienas jų – automobilių pirkimas grynaisiais neturint banko sąskaitos. Pasak ekspertės, tokiais atvejais tai laikoma pažeidimu, jei suma viršija 5 tūkst. eurų, nes daroma prielaida, kad žmogus galėjo atsiskaityti per banką. Ji taip pat akcentavo, kad išimčių nėra net jautriose situacijose, o griežtinimai labiausiai paliečia sąžiningus gyventojus.
Kartu D. Čibirienė pabrėžė, kad grynieji pinigai išlieka svarbūs kaip saugumo priemonė. Anot jos, sutrikus elektroninėms sistemoms, jie tampa vienintele atsiskaitymo galimybe, todėl gyventojai turėtų turėti bent savaitės išlaidoms skirtą rezervą.
Lietuvoje galiojantis įstatymas leidžia grynaisiais atsiskaityti tik iki 5 tūkst. eurų, o didesni sandoriai privalo vykti negrynaisiais, draudžiant skaidyti mokėjimus. Pažeidimus prižiūri VMI ir FNTT, o už jų nesilaikymą taikomos baudos.
ES ruošia skaitmeninį eurą: atsiskaityti bus galima net be interneto
Europos Sąjunga ruošiasi vienam reikšmingiausių pokyčių finansų sistemoje – skaitmeninio euro įvedimui. Jis turėtų tapti alternatyva dabartinėms mokėjimo sistemoms ir sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių kortelių operatorių.
Tai būtų Europos Centrinio Banko leidžiami skaitmeniniai viešieji pinigai, veikiantys visoje euro zonoje ir skirti tiek gyventojams, tiek verslui. Viena iš išskirtinių savybių – galimybė atsiskaityti net be interneto ryšio, o mokėjimai vyktų tiesiogiai tarp žmonių, panašiai kaip naudojant grynuosius. ES siekia, kad ši sistema būtų pigesnė, patikimesnė ir kartu užtikrintų vartotojų privatumo apsaugą.
Skaitmeninis euras nepakeistų grynųjų, tačiau juos papildytų, suteikdamas dar vieną atsiskaitymo būdą. Tikimasi, kad jis taps plačiai naudojamas, ypač smulkiajame versle, ir padės tokioms šalims kaip Lietuva mažinti priklausomybę nuo užsienio mokėjimo infrastruktūros.
Projektas jau testuojamas – teisės aktai planuojami 2026 m., o bandomasis diegimas numatytas 2027–2029 m. Vis dėlto lieka klausimų dėl privatumo, bankų vaidmens ir poveikio finansų sistemai, nors ES pabrėžia, kad naujoji sistema stiprins finansinį saugumą.
