
Kuriant laimingus santykius, poroje svarbu laikytis išvien
„Pažvelgus į kaimynų žolę anapus tvoros, ji tikrai atrodo žalesnė, o ir pati šeima ar pora atrodo daug daug laimingesnė. Jiems, rodos, viskas ir visada sekasi, jie visur pirmi, jie, atrodo, lyg būtų vienas kumštis – visi už vieną ir vienas už visus!“, – sukirba pavydo jausmas.
Darni ir gerai sutarianti pora, galima sakyti, savaime yra laiminga. Čia neišgirsi pikta linkinčių replikų, kažkokių komandų „atnešk“, „paduok“, „pasakyk“, „padaryk“ ar skaudžių įžeidinėjimų. Darna vyrauja visur. Ne tik poroje, šeimoje, bet ir darbe, palaikant ryšį su draugais, pažįstamais, apskritai su visais aplinkiniais.
Kai pora yra darni, galima drąsiai teigti, jog joje viskas darniai „sustyguota“. Kaip elgtis vienam su kitu, kaip spręsti kasdienes problemas ir tvarkyti kasdienius reikalus. Visur esama kartu, visur – išvien ir dėl bendrų tikslų įgyvendinimo.
Žiniuonis Valerijus Sinelnikovas yra sakęs:
„Aplinkinių nuomonė apie žmogų – tai tik atspindys to, ką pats žmogus galvoja apie save“[1].
Kai pora deramai vienas kitą priima, būtent tai ir atsispindi jų santykiuose, tų santykių puoselėjime. Meilę, pasirodo, kartais tenka ir net reikia auginti. Rūpinimasis, pagarba ir abipusis sutarimas – itin svarbūs poros kasdienybėje.
Aišku, galbūt pasitaiko ir tos vadinamos „trinties“ ir vieno kito aštresnio žodžio. Bet visa tai nėra labai jau sureikšminama, nes yra žinoma, koks yra kitas partneris, kaip būtent bus į tai reaguojama. Klausimas – kodėl tu taip pasielgei yra sprendžiamas dabar ir čia; nevilkinama, nepaliekama kitai dienai ar „geresniems laikams“.
Tai yra svarbu, nes kai klausimų prisikaupia, sunku atrasti galus, sunku suvokti, kodėl taip nutiko. O dabartinis momentas parodo, kaip partneriai žiūri į esamus sunkumus.
Mimikos ir gestai parodo tikrąją santykių situaciją
Kai pora puikiai sutaria, tai kuo puikiausiai atsispindi ir visoje jų povyzoje. Viską išduoda išorė – tai nepatiklus ar net kreivas žvilgsnis, tai sukryžiuotos rankos ar tiesiog nusisukimas nuo partnerio, vengimas net pačio akių kontakto. Atrodo, lyg kažkas mėginama nuslėpti ar tiesiog neparodyti, kaip iš tiesų yra jaučiamasi. Iš tiesų, nereikia taip įnirtingai kažko slėpti, nes viskas yra tiesiog pajaučiama.
Ne mažiau svarbu gebėti laiku „išskaityti“ draugo veide pasirodančius jausmus, išgyvenimus bei pergyvenimus.
Teisingai yra sakęs Seneka, jog laimingas tik tas, kuris gyvena ne vien tik susitelkęs į save:
„Negali būti laimingas žmogus, žiūrintis tik savęs, viską kreipiantis savo naudai. Jeigu nori gyventi dėl savęs, gyvenk dėl kito. Šis stropiai ir šventai saugomas ryšys, kuris jungia žmones su žmonėmis ir rodo, kad esama kažkokio bendro žmonių giminės įstatymo, irgi labiausiai skatina ugdyti draugystės ryšį“[2].
Kai pora šypsosi vienas kitam, negaili vienas kitam komplimentų ir gražių žodžių, rodos, darna vyrauja ne tik santykiuose, bet ir visoje aplinkoje. Ir tą aplinką norima ir geidžiama matyti tik šviesią, šiltą, jaukią. Glaudus emocinis ryšis – štai dėl ko pora gali puikiai sutarti, o ir sutaria, diena iš dienos, nelyginant ką tik beprotiškai įsimylėję žmonės.
Svarbu atvirai kalbėti ir mokėti prisitaikyti
Kalbėjimasis yra raktas į sėkmę. Per pokalbį išsiaiškinama, kas partnerį galbūt neramina, kelia stresą. Jei reikia, pasikalbėjus pereinama prie realios pagalbos, paramos ar tiesiog suteikiamas saugus petys – atsiremti, nurimti, pasiguosti.
Nereikia pamiršti ir komplimentų. Jų niekada nebus pernelyg daug, juk, jeigu jie sakomi nuoširdžiai, o ne norint įtikti, tuomet laimima daug – pirmiausia, įgaunamas pasitikėjimas, o tada, sukuriamas dar stipresnis meilės jausmas.
Kalbant apie meilę, svarbu neužmiršti lietimo. Kai liečiam mylimą žmogų, rodos, paliečiam ir jo sielą. Jei lietimas švelnus ir mielas, jis poroje atneša tik dar daugiau švelnumo, jaukumo. Paliesti kitą – tai lyg pasakyti „aš su tavimi“, „viskas gerai“, „tu man rūpi“, „viską išspręsime“.
Lietimas padeda kuriant ir meilės aistrą. Juk aistra santykiuose taipogi yra nepaskutinėje vietoje. Ji taip pat turi būti reali, tikra ir nuoširdi.
Kita vertus, poroje svarbūs ne tik romantiniai, tačiau ir draugystės saitai. Kai partnerį galima vadinti ne tik mylimuoju, bet ir geriausiu draugu, laimima daugiau negu daug. Juk geri draugai visada yra šaunu, bet turėti ir mylimą partnerį ir geriausią draugą kartu, – kažkas nerealaus. Rodos, žmogau, tik puoselėk, tik brangink tokius santykius.
O tuomet galima drąsiai dalintis svajonėmis. Dalytis savo mintimis ir išgyvenimais yra gerai, bet dalytis svajonėmis su patikimu žmogumi – dar geriau. O geriausia, kai tų svajonių siekiama drauge. Tai vienija, tai sutelkia.
Vis tik, nedera užsibūti svajų pasaulyje. Svarbu dėti pastangas ir santykius puoselėti. Juk pastangų reikia visur, o artimi santykiai – ne išimtis. Pasistengus, galima jaustis žymiai geriau ir manyti – aš galiu, mes galim, mes esam, mes ir būsim.
Žinoma, tokia bendrystė turi sietis ir su pamatinėmis vertybėmis ir jų sutapimu. Kiekvieno vertybės vis kitos, bet kai jos nors šiek tiek sutampa, apima puikus vienovės jausmas. Kad esi ne vienas, kad turi žmogų, su kuriuo būnant gali pasakyti „mūsų vertybės sutampa“. Tai nuostabu.
Aišku, romantiniai santykiai neapseina ir be humoro, kaip gi be jo? Per juokus – į šiek kiek aukštėlesnį santykių laiptelį!
Galiausiai, svarbu nepamiršti problemas spresti kartu. Bendras sprendimų ieškojimas vienija. Tai kodėl gi nesusitelkus ir neišsprendus esamos problemos drauge? Tinkamesio laiko kaip dabar, niekada nebus, tad griebiam jautį už ragų ir sprendžiame problemas kartu!
Aišku, svarbu kartas nuo karto sau nors mintyse tyliai priminti, kad visi žmonės yra skirtingi. Kiekvienas turime savo požiūrį į gyvenimą, santykius, bendravimą, tikslus ir norus. Kas atrodo aktualu ir svarbu man, nebūtinai tai bus įdomu kitam. Prisitaikyti prie kito – irgi savotiškas menas. Kaip ir bet kuris kitas menas, reikalaujantis tam tikrų pastangų ir nors kokio įdirbio, pastangų ir kantrybės.
Justinas Marcinkevičius sakė:
„Gyvenimas – malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo[3]“.
Vis tik, puoselėjant santykius, prisiimant atsakomybę ir pareigas, visuomet galima atrasti bent penkias geras kito savybes, kurios „atsvertų“ keletą ne tokių gerų ir teigiamų. Tereikia šiek tiek pasistengti, ir tuomet santykiai tarytum iš naujo atgimsta, su laimės žiburiukais akyse.