Kapčiamiesčio poligono klausimas „suskaldė“ Seimą
Politinė vienybė subyrėjo ten, kur, atrodytų, jos labiausiai reikėjo – Seimas antradienį pradėjo Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo procesą Lazdijų rajone, tačiau balsavimas atskleidė ryškią takoskyrą pačioje valdančiojoje daugumoje. Nors projektui po pateikimo pritarė 102 parlamentarai, dešimt balsavo prieš, dar penki susilaikė, o visi prieštaravusieji buvo iš valdžios gretų – tarp jų ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bei šios partijos narys Tomas Domarkas.
Tai reiškia, kad sprendimas buvo priimtas tik opozicijos dėka – be jos balsų projektas galėjo įstrigti jau pirmame etape. Diskusijos Seime parodė, kad net ir kalbant apie gynybą nėra vieningo požiūrio. Dalis parlamentarų, tarp jų T. Domarkas, viešai kėlė klausimą dėl prioritetų, akcentuodami oro gynybos svarbą ir abejodami, ar naujo poligono steigimas turėtų būti tarp skubiausių sprendimų[1].
Kiti politikai tokias pozicijas vertino kaip pavojingą signalą. Liberalų atstovas Simonas Kairys kritikavo tokią laikyseną, o jo partijos kolega Eugenijus Gentvilas dar griežčiau akcentavo, kad valdančioji dauguma nesugebėjo pati užtikrinti sprendimo priėmimo. Jo teigimu, be opozicijos balsų projektas nebūtų pajudėjęs, o tai kelia klausimų dėl politinės atsakomybės.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė nuo balsavimo nusišalino dėl galimo interesų konflikto – ji turi nekilnojamojo turto Kapčiamiesčio apylinkėse. Dar keli valdantieji pasirinko susilaikyti, taip dar labiau išryškindami vidinius nesutarimus.
Projektas dabar keliauja į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir į Seimo salę turėtų sugrįžti balandžio viduryje, tačiau jau šiandien aišku – Kapčiamiesčio poligono klausimas tapo ne tik gynybos, bet ir politinės disciplinos bei valdančiosios koalicijos stabilumo testu.
Žemiau pateikiame ir balsavimo rezultatus:
KAM prisidengia naujos apklausos rezultatais?
Tuo tarpu antradienį staiga pasirodė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktos visuomenės apklausos rezultatai. Remiantis jais, dauguma Lietuvos gyventojų palaiko gynybos infrastruktūros plėtrą – 64 proc. pritaria naujų karinių poligonų steigimui arba esamų plėtrai, o nepritariančiųjų dalis siekia 14 procentų. Dar daugiau – 65 proc. respondentų sutinka, kad būtina didinti valstybės gynybinį potencialą, ir 13 proc. su tuo nesutinka[2].
Ministerija šiuos rezultatus sieja su geopolitine situacija regione ir praktiniais kariuomenės poreikiais. Poligonai laikomi būtina infrastruktūra karių rengimui, įskaitant modernias sritis, tokias kaip dronų valdymas ar oro gynyba.
Apklausa atlikta 2026 metų vasarį bendrovės „Spinter tyrimai“, apklausiant 18–75 metų Lietuvos gyventojus.
Kapčiamiesčio gyventojai poligonui nepritaria
Tačiau patys Kapčiamiesčio gyventojai ir toliau aiškiai priešinasi planuojamo karinio poligono steigimui, nepaisant valdžios bandymų raminti situaciją. Bendruomenė viešai paneigė teiginius, esą nuotaikos regione švelnėja – priešingai, vietos žmonės aktyviai mobilizuojasi, renka parašus ir savo nepritarimą jau perdavė Seimo nariams.
Skelbiama, kad prieš projektą pasisakė daugiau nei 14 tūkst. žmonių, o tai rodo ne pavienes nuomones, bet plačiai paplitusį nepasitenkinimą visame regione.
Gyventojai kritikuoja ne tik patį projektą, bet ir jo rengimo procesą, teigdami, kad jų interesai buvo ignoruoti. Anot bendruomenės, įstatymo projekte neatsispindi nei savivaldybės siūlymai, nei konkrečios priemonės, kurios padėtų sušvelninti poligono poveikį – nenumatytos kompensacijos verslams ar šalia gyvenantiems žmonėms, neatsižvelgta į teritorijas, kurias siūlyta išbraukti iš poligono ribų.
Taip pat keliamas klausimas dėl apsaugos zonose atsidursiančių gyventojų ir Europos Sąjungos lėšomis finansuotų projektų likimo. Bendruomenė pabrėžia, kad jų pozicija nesikeičia – poligono steigimui nepritaria ir toliau aktyviai tam priešinasi.
Kapčiamiesčio poligonas: privačius sklypus perims valstybė
Kapčiamiesčio karinio poligono projektas numato esminį pokytį – valstybė perims privačią ir viešąją žemę bei perduos ją Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei. Seimui pateiktame įstatyme šis projektas įvardijamas kaip ypatingos svarbos, todėl jam bus taikoma pagreitinta tvarka, o dalis įprastų teritorijų planavimo ir statybos reikalavimų nebus taikomi.
Į poligono teritoriją pateksiantys sklypai, keliai ir kitas turtas bus centralizuotai perduoti kariuomenei, o privatūs objektai – paimami visuomenės poreikiams.
Planuojama apie 14,6 tūkst. hektarų teritorija palies šimtus savininkų – daliai jų teks išsikelti, kiti galės apsispręsti per penkerius metus. Už turtą numatytos rinkos vertę atitinkančios išmokos ir papildomos kompensacijos, siekiančios iki 51 tūkst. eurų už gyvenamuosius pastatus.
