Sankcijų Rusijai paketai plaukia vienas po kito, kaip ir jų šiukšlės į Lietuvą
Europos Sąjunga sankcijas Rusijai taiko nuo 2014 metų liepos 31 dienos, o po 2022 metų vasario 24-osios pradėto karo Ukrainoje jos buvo smarkiai išplėstos ir nuolat atnaujinamos. Šiuo metu sankcijos vėl pratęstos ir jau ruošiamas naujas paketas, tačiau net ir šiame kontekste išlieka akivaizdi spraga – atliekų importas į ribojimų sąrašą taip ir nepatenka, todėl rusiškos žaliavos ir toliau legaliai keliauja į Lietuvą dideliais kiekiais.
Atliekų importas iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą pastaraisiais metais ne mažėjo, o augo. Vien 2023 metais iš Rusijos į Lietuvą preliminariai įvežta apie 121 862 tonų nepavojingų atliekų, tai sudarė apie 21 proc. viso atliekų importo. 2022 metais šis skaičius siekė apie 80 tūkst. tonų ir sudarė apie 11 proc., tad augimas buvo akivaizdus.[1]
Palyginimui, 2021 metais iš abiejų šalių kartu importuota apie 102,4 tūkst. tonų atliekų, tai buvo apie 11,83 proc. viso importo. Tuo metu iš Baltarusijos kiekiai išlieka nedideli – 2023 metais apie 2,05 tūkst. tonų, kai 2022 metais buvo apie 2,27 tūkst. tonų. Tai sudaro vos apie 0,3 proc. bendro atliekų importo.
Didžioji dalis šių srautų yra metalų atliekos. Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiau nei 80 proc. importuojamų atliekų sudaro geležies, plieno ir juodųjų metalų laužas. Tai reiškia, kad kalbama ne apie buitines šiukšles, o apie pramoninę žaliavą, kuri naudojama perdirbimo sektoriuje.
Vis dėlto bendras vaizdas nesikeičia – atliekos iš nedraugiškų valstybių į Lietuvą ir toliau patenka dideliais kiekiais. Nors viešojoje erdvėje diskusijos dėl tokių srautų netyla, realių ribojimų šioje srityje kol kas nėra.
Tarptautiniai susitarimai neleidžia Lietuvai veikti vienašališkai
Aplinkos ministerija aiškina, kad Lietuva šio importo vienašališkai sustabdyti negali. Atliekų judėjimą reglamentuoja Bazelio konvencija ir Europos Sąjungos atliekų vežimo reglamentas, kurie leidžia tokį pervežimą tarp šalių, jei atliekos nėra pavojingos.[2]
Viceministrė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad ir galiojančios sankcijos Rusijai šios srities neapima. „Reglamento nuostatos nedraudžia atliekų vežimo tarp konvenciją ratifikavusių ir ES valstybių“, – teigė ji. Taip pat pažymima, kad geležies ir plieno atliekų importas nėra įtrauktas į ES ribojamųjų priemonių sąrašą.
Tai reiškia, kad net ir tęsiantis sankcijų politikai Rusijos atžvilgiu, atliekų srautai lieka legaliai leidžiami. Lietuva, būdama ES nare, negali savarankiškai įvesti draudimų, nes tokie sprendimai turi būti priimami visos Bendrijos mastu.
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad importas vyksta dėl ekonominių priežasčių. Lietuvoje veikia perdirbimo įmonės, kurioms reikalingos žaliavos, todėl atliekos importuojamos kaip antrinės medžiagos. Kita vertus, tai kelia klausimų, ar tokia sistema neprieštarauja bendram politiniam kursui Rusijos atžvilgiu.
Lietuva siūlė draudimą ES lygiu, tačiau sprendimų vis dar nėra
2024 metų kovą Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Čekija pasiūlė uždrausti metalų atliekų importą iš Rusijos. Argumentas buvo aiškus – tokie srautai gali prisidėti prie Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimo.[3]
„Manome, kad toks importas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimo ir turėtų būti sustabdytas“, – posėdyje sakė Lietuvos atstovė ambasadorė Jurga Kasputienė. Tuo metu skaičiuota, kad 2022–2023 metais į Europos Sąjungą iš Rusijos importuota metalų atliekų už daugiau nei 118 milijonų eurų, o didelė dalis šių srautų keliavo per Lietuvą.
Nepaisant šių siūlymų, sprendimų ES lygiu iki šiol nėra priimta. Tuo pačiu metu sankcijos Rusijai yra tęsiamos ir pratęsiamos, rengiami nauji paketai, tačiau atliekų importas į juos vis dar neįtrauktas. Tai sukuria paradoksalią situaciją – sankcijų politika griežtinama, bet konkreti niša lieka atvira.
Kol nėra bendro sprendimo Briuselyje, atliekų srautai į Lietuvą tęsiasi. Tai reiškia, kad reali situacija nepasikeitė: nepaisant politinių pareiškimų ir siūlymų, rusiškos atliekos ir toliau tonomis patenka į Lietuvą, o nacionaliniu lygiu šio proceso sustabdyti kol kas nėra galimybių.
