Referendumas patvirtino konstitucinę nuostatą, nors piliečių iniciatyva daugumos nesulaukė
Šveicarijos rinkėjai kovo 8 dieną balsavo dėl grynųjų pinigų vietos valstybės teisinėje sistemoje. Referendumo rezultatas reiškia, kad teisė naudotis Šveicarijos frankų banknotais ir monetomis bus įtvirtinta šalies konstitucijoje.[1]
Oficialūs rezultatai parodė, kad konstitucinį pakeitimą palaikė 73,4 proc. balsavusiųjų. Šį pasiūlymą pateikė vyriausybė kaip alternatyvą piliečių iniciatyvai, kurią iškėlė judėjimas „Swiss Freedom Movement“. Tą pačią dieną rinkėjai balsavo dėl dviejų skirtingų pasiūlymų. Pirmasis buvo piliečių iniciatyva „Cash is freedom“, o antrasis – Šveicarijos vyriausybės ir parlamento pateiktas švelnesnis konstitucinis pakeitimas.
Būtent ši grupė inicijavo referendumą, surinkusi daugiau nei 100 tūkst. parašų už iniciatyvą, skirtą apsaugoti grynuosius pinigus. Tačiau galutiniame balsavime jų pasiūlymas sulaukė tik 45,6 proc. rinkėjų palaikymo.
Šveicarijos Federalinės tarybos narė Karin Keller-Sutter spaudos konferencijoje paskelbė galutinius balsavimo rezultatus ir patvirtino, kad konstitucinis pakeitimas įsigalios. Priimtas pakeitimas numato, kad valstybė turi užtikrinti grynųjų pinigų – banknotų ir monetų – prieinamumą visuomenėje. Ši nuostata bus įrašyta į Šveicarijos konstituciją.
Šveicarija prisijungia prie Europos šalių, ginančių grynuosius pinigus
Po šio balsavimo Šveicarija prisijungia prie kelių Europos valstybių, kurios jau yra įtvirtinusios teisę naudotis grynaisiais pinigais savo konstitucijose. Tarp jų yra Vengrija, Slovakija ir Slovėnija.
Kai kuriose kitose šalyse taip pat vyksta diskusijos dėl panašių sprendimų. Austrijoje politikai svarsto, ar verta sekti tuo pačiu keliu ir taip formaliai apsaugoti grynųjų pinigų naudojimą.
Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai mokėjimo įpročiai Europoje sparčiai keičiasi. Po pandemijos vis daugiau atsiskaitymų atliekama skaitmeninėmis priemonėmis.
Tokia tendencija kelia diskusijų ne tik politiniu, bet ir visuomeniniu lygmeniu. Kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai teigia, kad grynųjų pinigų išnykimas galėtų pakeisti finansinės sistemos veikimą ir žmonių santykį su pinigais.
Skaitmeniniai mokėjimai stiprina visuomenės baimes dėl galimos kontrolės
Didėjantis skaitmeninių mokėjimų paplitimas paskatino ir įvairias sąmokslo teorijas. Kai kurios jų teigia, kad vyriausybės siekia visiškai atsisakyti grynųjų pinigų, kad galėtų lengviau kontroliuoti gyventojus.
Šias nuotaikas dar labiau sustiprino Europos Centrinio Banko planai sukurti virtualų euro papildinį. Kritikai baiminasi, kad skaitmeninė valiuta ilgainiui galėtų sumažinti fizinių pinigų vaidmenį.
Reaguodama į tokias diskusijas, Europos Komisija pasiūlė teisės aktą, kuris turėtų užtikrinti fizinių grynųjų pinigų vietą visuomenėje visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tokie planai paveiks realią finansų sistemą. Kritikai Briuselyje svarstomus sprendimus vertina atsargiai ir pabrėžia, kad finansinės kontrolės klausimas visuomenėje kelia vis daugiau nerimo.
Net ir Šveicarijoje grynieji pinigai naudojami vis rečiau
Nepaisant konstitucinio sprendimo, grynųjų pinigų naudojimas Šveicarijoje pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo. Tai rodo Šveicarijos nacionalinio banko duomenys.[2]
Dar 2017 metais daugiau nei 70 proc. atsiskaitymų parduotuvėse buvo atliekami grynaisiais. Tačiau 2024 metais grynieji sudarė tik apie 30 proc. tokių mokėjimų.
Tuo pat metu „Swiss Freedom Movement“ jau anksčiau buvo inicijavęs įvairias politines kampanijas. Judėjimas siekė atstatydinti nepopuliarius ministrus, uždrausti elektroninį balsavimą ir apsaugoti žmones nuo profesinių ar socialinių pasekmių, jei jie atsisako skiepytis nuo Covid-19.
Vis dėlto nė viena iš šių iniciatyvų nepasiekė nacionalinio referendumo balsavimo biuletenių. Todėl balsavimas dėl grynųjų pinigų tapo pirmuoju kartų, kai šios grupės iškelta tema pasiekė visos šalies rinkėjus.
Šveicarijos politinėje sistemoje konstituciniai referendumai turi tiesioginę teisinę galią. Jei pasiūlymui pritaria rinkėjų dauguma ir kantonų dauguma, konstitucijos pakeitimas laikomas priimtu automatiškai ir jo nebereikia papildomai tvirtinti parlamentui ar prezidentui.
Lietuvoje taip pat siekiama konstituciškai įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais
Panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje. Šalyje vyksta piliečių iniciatyva rinkti parašus referendumui, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir numatyti, kad teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.[3]
Ši iniciatyva registruota 2025 metų spalį, o parašai referendumui renkami nuo 2026 m. vasario 5 d. iki 2026 m. rugpjūčio 5 d. Kad referendumas galėtų būti paskelbtas, iniciatyvos rengėjai turi surinkti 300 tūkstančių rinkėjų parašų. Piliečių referendumo iniciatyvą palaikantys gyventojai gali pasirašyti popieriniuose parašų rinkimo lapuose arba el. būdu VRK Rinkėjo puslapyje.
Iniciatyvos šalininkai teigia, kad toks konstitucinis pakeitimas padėtų apsaugoti gyventojų galimybę naudotis grynaisiais pinigais net ir sparčiai skaitmenėjant finansų sistemai. Kol kas parašų rinkimas dar vyksta, todėl sprendimas dėl referendumo Lietuvoje dar nėra priimtas.
