Slovėnija tampa trečiąja ES valstybe, užtikrinančia grynųjų pinigų mokėjimus
Slovėnijos parlamentas pirmadienį patvirtino konstitucijos pataisą, kuri piliečiams suteikia aukščiausio lygio teisinę apsaugą naudoti grynuosius pinigus banko operacijoms ir kitiems teisėtiems sandoriams. Sprendimas priimtas 61 parlamentaro balsu iš 90, taip Slovėnijai tampant trečiąja Europos Sąjungos valstybe po Vengrijos ir Slovakijos, įrašiusia grynuosius pinigus į savo pagrindinį įstatymą.
Naujojo straipsnio formuluotė skelbia: „Kiekvienas asmuo turi teisę, laikydamasis įstatymų, naudoti grynuosius pinigus banko operacijoms ir kitiems teisėtiems sandoriams.“
Nors iniciatyva įgijo politinę formą tik šiemet, jos ištakos siekia 2023-uosius, kai nevyriausybinė organizacija surinko daugiau kaip 56 tūkst. parašų, ragindama apsaugoti gyventojų teisę naudoti banknotus ir monetas kaip svarbų privatumo elementą.[1]
Teisė į grynuosius išlieka ribojama ES taisyklių, tačiau ECB pasveikino siekį stiprinti jų prieinamumą
Konstitucinė pataisa neanuliuoja galiojančių Europos Sąjungos taisyklių: prekybininkai Slovėnijoje, kaip ir visoje ES, privalo priimti grynųjų mokėjimus tik iki 5 000 eurų sumos. Šio limito nacionalinės konstitucijos pakeisti negali.
Vis dėlto Europos centrinis bankas, atsiliepdamas į Slovėnijos prašymą pateikti nuomonę, žingsnį įvertino teigiamai. ECB teigė „palankiai vertinantis pagrindinį tikslą stiprinti grynųjų pinigų prieinamumą ir priimtinumą“, pabrėždamas fizinių pinigų svarbą tiems gyventojams, kurie dėl įvairių priežasčių renkasi būtent grynuosius arba neturi prieigos prie elektroninių mokėjimų ir bankų sistemų.
Pagal ECB apklausų duomenis, euro zonoje gyventojų, kurie galimybę atsiskaityti grynaisiais vertina kaip labai arba gana svarbią, nuo 60 proc. prieš dvejus metus padidėjo iki 62 proc. 2024 m.
Konstitucinė apsauga atspindi visuomenės nerimą dėl skaitmenizacijos ir galimo finansinio pažeidžiamumo
Slovėnijos sprendimas dera su panašiomis konstitucinėmis pataisomis Vengrijoje ir Slovakijoje, kurios 2025 m. taip pat įtvirtino teisę į atsiskaitymą grynaisiais. Vengrijos formuluotė žengė toliau – ji tiesiogiai siejo grynųjų apsaugą su skaitmeninių sistemų pažeidžiamumu ir rizika socialiai pažeidžiamoms grupėms, o Slovakija suteikė įmonėms teisę atsisakyti priimti grynuosius tik esant aiškioms ir pagrįstoms praktinėms priežastims.
Slovėnijoje parašus rinkusi organizacija „Mes esame susiję“ tvirtino, kad skaitmeninių pinigų dominavimas ar galimas grynųjų atsisakymas „reikštų žmonių laisvės pabaigą ir atvertų kelią visiškai kontrolei ir stebėjimui“. Tokios pozicijos atspindi platesnes europines diskusijas apie finansinio privatumo, skaitmeninės priklausomybės ir institucinio pasitikėjimo balansą.
Nors dauguma ES valstybių aktyviai skatina elektroninius mokėjimus, Slovėnija, Vengrija ir Slovakija pasirinko priešingą kryptį: teisę į grynųjų pinigų naudojimą jos ne tik išsaugo, bet ir įtvirtina kaip konstitucinę vertybę.
