Lenkija nori pati stiprinti savo branduolinį saugumą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalis ateityje sieks kuo daugiau savarankiškumo branduolinio saugumo klausimais. Jo teigimu, Lenkija nenori būti pasyvi ir turi būti pasirengusi pati priimti svarbius sprendimus dėl savo gynybos.
„Lenkija labai rimtai vertina branduolinį saugumą“, – sakė D. Tuskas prieš vyriausybės posėdį. Jis pridūrė, kad augant šalies kariniams pajėgumams, Lenkija stengsis būti pasirengusi „kiek įmanoma savarankiškesniems veiksmams šioje srityje ateityje“.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad Lenkija investuoja į branduolinę energetiką ir nenori likti nuošalyje kalbant apie branduolinį saugumą kariniu požiūriu.[1]
Varšuva derasi su Prancūzija dėl bendros branduolinės apsaugos
D. Tuskas patvirtino, kad Lenkija kalbasi su Prancūzija ir kitomis Europos šalimis apie galimą bendrą branduolinės apsaugos sistemą.[2]
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai paskelbė, kad nori stiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą ir siūlo glaudesnį bendradarbiavimą Europos partneriams, tarp jų – ir Lenkijai.
Pagal šį planą kai kurios šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines pajėgas ar dalyvauti bendrose saugumo veiklose. Tačiau E. Macronas aiškiai pabrėžė, kad sprendimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo vis tiek priimtų tik Prancūzijos prezidentas.
Tai reikštų stipresnes saugumo garantijas Lenkijai, bet galutinė kontrolė liktų Paryžiuje.
Diskusijos apie branduolinį ginklą Lenkijoje stiprėja dar nuo karo Ukrainoje pradžios
Po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkijoje vis dažniau kalbama apie būtinybę turėti stipresnes apsaugos priemones.
Buvęs prezidentas Andrzejus Duda yra sakęs, kad Lenkija galėtų svarstyti galimybę savo teritorijoje laikyti NATO branduolinius ginklus. Dabartinis prezidentas Karolis Nawrockis taip pat yra pareiškęs, kad palaiko stipresnį branduolinį saugumą, kalbėdamas apie „agresyvios, imperinės Rusijos“ grėsmę.
Nors kol kas nekalbama apie tai, kad Lenkija pati gamintų branduolinį ginklą, premjero pareiškimai rodo aiškią kryptį – šalis nori turėti daugiau galios sprendžiant savo saugumo klausimus ir nebūti visiškai priklausoma nuo kitų.
