JAV ir Izraelis skelbia perėmę karinę iniciatyvą
Pentagono vadovybė teigia, kad JAV ir Izraelio pajėgos per kelias karo dienas smarkiai susilpnino Irano karinius pajėgumus ir perėmė konflikto iniciatyvą. JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad operacija vyksta pagal planą ir Vašingtonas diktuoja karo tempą.
„Aš šiandien stoviu čia su viena aiškia žinute apie operaciją „Epic Fury“. Amerika laimi. Ryžtingai, niokojančiai ir be gailesčio“, – Pentagono spaudos konferencijoje sakė jis.
Pasak Hegsetho, Irano raketų pajėgumai jau smarkiai sumažinti. „Priešas nebegali paleisti tokio raketų kiekio kaip anksčiau – net nepanašiai“, – teigė jis.
JAV kariuomenė taip pat tvirtina, kad per mažiau nei savaitę JAV ir Izraelio oro pajėgos gali įgyti visišką kontrolę Irano oro erdvėje.
Pentagonas patvirtino, kad amerikiečių povandeninis laivas torpeda nuskandino Irano karinio jūrų laivyno fregatą „IRIS Dena“ Indijos vandenyne netoli Šri Lankos. Pasak JAV pareigūnų, tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai JAV povandeninis laivas torpeda nuskandino priešo karo laivą.
Pranešama, kad laive galėjo būti apie 180 įgulos narių. Dalis jų buvo išgelbėti, tačiau daugelio likimas kol kas neaiškus. JAV kariuomenės vadovybė taip pat teigia, kad per operacijas regione jau sunaikinta daugiau kaip 20 Irano karinių laivų.
Po aukščiausiojo lyderio žūties Irane prasidėjo politinė kova dėl valdžios
Tuo pat metu Irane vyksta politinė krizė po aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūties. Ekspertų Asamblėja pradėjo procesą naujam šalies vadovui parinkti.
Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad planuotos Khamenei laidotuvės Teherane buvo atidėtos dėl milžiniško žmonių noro dalyvauti ceremonijoje ir poreikio pasirengti didelėms minioms.
Tarp galimų kandidatų dažniausiai minimas Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei, nors oficialus sprendimas dar nepaskelbtas. Izraelio pareigūnai perspėjo, kad bet kuris naujas Irano lyderis, tęsiantis agresyvią politiką prieš Izraelį ir Jungtines Valstijas, gali tapti kariniu taikiniu.
Karo veiksmai plečiasi visame regione ir jau apima kelias Artimųjų Rytų šalis
Tuo metu karas toliau plečiasi visame regione. Izraelio kariuomenė paskelbė naują smūgių bangą Libano pietuose ir paragino civilius gyventojus evakuotis į šiaurę nuo Litani upės.
Iranas taip pat vykdo atsakomąsias atakas prieš JAV ir Izraelio taikinius regione. Raketa, paleista iš Irano Turkijos kryptimi, buvo numušta NATO oro gynybos sistemų dar prieš pasiekiant šalies oro erdvę.
Irano pareigūnai skelbia, kad bendras žuvusiųjų skaičius šalyje jau viršijo 1000 žmonių. Pentagonas taip pat pranešė, kad per smūgius Irane žuvo asmuo, kuris, JAV teigimu, buvo susijęs su planu nužudyti Donaldą Trumpą per 2024 metų rinkimų kampaniją.
Izraelis smūgiuoja Teherane, o Iranas atsakė raketų ataka prieš JAV bazę Katare
Trečiadienio rytą Izraelio kariuomenė paskelbė pradėjusi „plataus masto smūgius“ režimo taikiniams Teherane. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie stiprų sprogimą rytinėje sostinės dalyje. Izraelio gynybos pajėgos teigia smogusios „Basij“ būstinėms, raketų paleidimo aikštelėms ir oro gynybos sistemoms.
Izraelis taip pat paskelbė, kad F-35 naikintuvas virš Teherano numušė Irano oro pajėgų pilotuojamą lėktuvą YAK-130. Iranas šios informacijos kol kas oficialiai nepatvirtino.[1]
Tuo pat metu Iranas paleido dvi balistines raketas į Katarą. Kataro gynybos ministerija pranešė, kad viena raketa buvo perimta oro gynybos sistemų, kita pataikė į JAV oro bazę Al Udeid. Apie aukas nepranešama.
Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas Mohammadas Mokhbaras pareiškė, kad Teheranas nepasitiki Vašingtonu ir neketina derėtis su JAV. „Mes neturime jokio pasitikėjimo amerikiečiais ir neturime jokio ketinimo vesti derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė jis.
Teherane rengiamos Khamenei laidotuvės, Izraelis grasina jo įpėdiniui
Trečiadienį Teherane prasideda aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių ceremonija. Jis žuvo šeštadienį per JAV ir Izraelio smūgius. Valstybinė žiniasklaida praneša, kad ceremonija truks tris dienas.[2]
„New York Times“, remdamasis Irano pareigūnais, skelbia, kad pagrindiniu kandidatu perimti aukščiausiojo lyderio pareigas laikomas jo sūnus Mojtaba Khamenei. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad bet kuris naujas lyderis, tęsiantis politiką prieš Izraelį ir Jungtines Valstijas, taps taikiniu.
„Bet kuris lyderis, kurį pasirinks Irano teroristinis režimas tęsti Izraelio sunaikinimo planą, grasinti Jungtinėms Valstijoms, laisvajam pasauliui ir regiono valstybėms bei slopinti Irano žmones, bus aiškus likvidavimo taikinys, nesvarbu, koks jo vardas ar kur jis slėptųsi“, – pareiškė jis.
Izraelis tuo pat metu tęsia smūgius Libane. Atakos fiksuotos pietiniuose Beiruto rajonuose ir Bekaa slėnyje. Libano sveikatos ministerija praneša apie žuvusius ir sužeistuosius, o tūkstančiai gyventojų palieka savo namus po evakuacijos nurodymų.
Prie Šri Lankos krantų pradėjo skęsti Irano karinio jūrų laivyno laivas „IRIS Dena“. Šri Lankos valdžia patvirtino gavusi pagalbos signalą auštant. Iš maždaug 180 įgulos narių mažiausiai 30 sužeistų jūreivių buvo nugabenti į ligoninę. Skendimo priežastis kol kas oficialiai nenurodyta.
Konfliktas toliau veikia pasaulio energetikos ir finansų rinkas. Naftos kainos išlieka pakilusios, Azijos biržose fiksuojami kritimai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad prireikus JAV karinis laivynas galėtų pradėti lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį, siekiant užtikrinti laisvą energijos tiekimą pasauliui.
Iranas skelbia kontroliuojantis Hormūzo sąsiaurį, o regione fiksuojamos naujos raketų ir dronų atakos
Kovo 3-iąją konfliktas tarp Irano, JAV ir Izraelio dar labiau išsiplėtė į visą Artimųjų Rytų regioną. Iranas ketvirtą naktį iš eilės vykdė atsakomąsias atakas prieš Izraelio teritoriją ir JAV objektus regione. Sprogimai buvo girdimi įvairiose Izraelio vietose, o gyventojai buvo raginami slėptis slėptuvėse.
Vienas iš išpuolių įvyko Jungtiniuose Arabų Emyratuose – dronas smogė šalia JAV konsulato Dubajuje. Smūgis sukėlė gaisrą automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau pranešta, kad sužeistųjų nėra. Iranas taip pat smogė uostui Fujairoje ir kitiems objektams Persijos įlankos regione.
Kataro gynybos ministerija patvirtino, kad dvi iš Irano paleistos balistinės raketos buvo nukreiptos į Al Udeido oro bazę – didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose. Viena raketa buvo numušta oro gynybos sistemų, o kita nukrito bazės teritorijoje. Kol kas nepranešta apie aukas, tačiau žala dar vertinama.[3]
Tuo pat metu Saudo Arabijos gynybos ministerija paskelbė perėmusi ir sunaikinusi dvi sparnuotąsias raketas bei devynis dronus, kurie pateko į šalies oro erdvę. Net ir palyginti nedidelis tokių atakų skaičius gali turėti didelių pasekmių – užtenka kelių smūgių, kad būtų uždaryta oro erdvė ar sutrikdyta regiono logistika.
Papildomos įtampos sukėlė Irano revoliucinės gvardijos pareiškimas, kad šalis kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų.
„Šiuo metu Hormūzo sąsiauris yra visiškai kontroliuojamas Islamo Respublikos karinių jūrų pajėgų“, – teigė IRGC karinio jūrų laivyno pareigūnas Mohammadas Akbarzadehas.
Per šį sąsiaurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, todėl bet koks jo blokavimas gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei ekonomikai. Jau dabar pranešama, kad dalis tanklaivių vengia šio maršruto, o energetikos rinkose stebimas kainų šuolis.
JAV ir Izraelio bombardavimo kampanija Irane plečiasi: smogta beveik 2000 taikinių
JAV ir Izraelio pajėgos ketvirta diena kaip tęsia plataus masto bombardavimo operaciją Irane. JAV Centrinės vadovybės vadovas admirolas Bradas Cooperis paskelbė, kad nuo operacijos pradžios jau smogta beveik 2000 taikinių visoje šalyje.[4]
Operacijoje dalyvauja daugiau kaip 50 tūkstančių JAV karių, apie 200 naikintuvų ir du lėktuvnešiai. Pasak Cooperio, tai didžiausias JAV karinis sutelkimas Artimuosiuose Rytuose per kelias dešimtis metų. „Mes smarkiai susilpninome Irano oro gynybą ir sunaikinome šimtus balistinių raketų, paleidimo sistemų ir dronų“, – sakė jis.
Smūgiai suduoti įvairiuose Irano miestuose – Teherane, Isfahane, Komo mieste ir kitose vietose. Teherane girdėti galingi sprogimai, o Irano Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad per atakas jau nukentėjo daugiau kaip 150 miestų.
Bendras žuvusiųjų skaičius Irane ir Libane, įvairiais vertinimais, jau viršija 800 žmonių. Tarp aukų yra ir civilių.
Komo mieste buvo atakuotas pastatas, susijęs su Ekspertų taryba – institucija, kuri renkasi Irano aukščiausiąjį lyderį. Vietos žiniasklaida pranešė, kad pastatas buvo senas ir nebuvo naudojamas svarbiems politiniams procesams, tačiau informacijos apie aukas kol kas mažai.
Vašingtonas taip pat signalizuoja, kad operacija dar nepasiekė intensyviausios fazės. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad artimiausiomis dienomis gali prasidėti nauja, dar galingesnė atakų banga. „Per artimiausias valandas ir dienas jūs pamatysite reikšmingą šių atakų masto ir intensyvumo pokytį“, – sakė Rubio.
Kai kurie JAV politikai taip pat kalba apie galimą trečiąją atakų bangą, kuri, anot jų, gali būti didžiausia nuo operacijos pradžios.
Libanas tampa dar vienu konflikto frontu – Izraelio smūgiai gyvenamiesiems rajonams
Konfliktas sparčiai plečiasi ir Libane, kur Izraelis tęsia operacijas prieš Irano remiamą „Hezbollah“ judėjimą. Antradienį Izraelio aviacija smogė keliems objektams šalyje, įskaitant gyvenamuosius pastatus.
Rytiniame Baalbeko mieste per vieną smūgį žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar keli buvo sužeisti. Gelbėtojai pranešė, kad po griuvėsiais gali būti įstrigę daugiau žmonių.
Libano sveikatos ministerijos duomenimis, per paskutines dvi dienas Izraelio smūgiai šalyje nusinešė mažiausiai 40 gyvybių, dar daugiau kaip 240 žmonių buvo sužeisti. Tarp aukų yra ir vaikų.
Dar vienas smūgis suduotas Hazmieh rajone netoli Beiruto, kur buvo bombarduotas „Comfort“ viešbutis. Vietos šaltiniai teigia, kad tai galėjo būti tikslinė ataka prieš konkretų asmenį, nors Izraelio kariuomenė oficialiai neatskleidė taikinio.
Izraelio kariuomenė kovo 3 dieną taip pat paskelbė naujus evakuacijos nurodymus Pietų Libano gyventojams. Gyventojai dešimtyse kaimų buvo raginami nedelsiant palikti savo namus, nes šiose teritorijose planuojamos karinės operacijos.[5]
Kai kurie analitikai mano, kad Izraelis gali siekti sukurti platesnę buferinę zoną palei Libano sieną. Tai būtų papildoma teritorija šalia jau anksčiau užimtų pozicijų, kurios liko kontroliuojamos Izraelio po ankstesnio konflikto su „Hezbollah“.
Politinė įtampa kyla ne tik Vašingtone, bet ir pasaulyje
Kariniai veiksmai Irane ir Libane kelia vis daugiau diskusijų JAV politikoje. Kongrese dalis demokratų kritikuoja prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pradėti karinę operaciją be aiškaus Kongreso pritarimo.
Senatorius Chrisas Murphy perspėjo, kad konfliktas gali tapti ilgalaikis. „Jie mums pasakė, kad tai yra atvira operacija, kuri dar net neprasidėjo visu mastu. Bus daugiau žuvusių amerikiečių“, – sakė jis.
Dar griežčiau pasisakė senatorius Richardas Blumenthalis, kuris po uždaro brifingo Kongrese pareiškė, kad JAV gali būti įtrauktos į dar platesnį karą. „Po šio brifingo aš labiau nei bet kada anksčiau bijau, kad gali tekti siųsti JAV sausumos pajėgas į Iraną“, – sakė jis.
Tuo metu kai kurie respublikonai gina karinę operaciją ir teigia, kad Iranas jau seniai kelia grėsmę JAV interesams regione. JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas sakė, kad Irano veiksmai prieš JAV laivus ir sąjungininkus pateisina smūgius.
„Pažiūrėkite į jų išpuolius prieš mūsų laivus, į dronus ir balistines raketas, nukreiptas į JAV pajėgas, ir į trijų JAV karių žūtį Jordanijoje. Grėsmių sąrašas tęsiasi“, – sakė jis.
Tuo pat metu Kinija paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir grįžti prie diplomatinių derybų. „Jėga negali išspręsti problemų. Ji dažnai sukuria naujas ir palieka rimtas ilgalaikes pasekmes“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Ženevoje Ali Bahreini taip pat pareiškė, kad šiuo metu Teheranas skeptiškai vertina galimybę pradėti naujas derybas su Vašingtonu. „Šiuo metu mes labai abejojame derybų naudingumu“, – sakė jis.
