Ne vienaragiai, o 101 tūkst. mažų įmonių: kas iš tiesų laiko Lietuvos ekonomiką ant pečių?
Kol viešojoje erdvėje skaičiuojame naujus startuolių „vienaragius“ ir žavimės jų įspūdingais augimo tempais, tyliai ir be fanfarų Lietuvos ekonomiką kasdien laiko visai kitas segmentas – smulkusis verslas. Būtent į tai dėmesį atkreipia „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, ragindama iš naujo įvertinti, kaip iš tiesų matuojame verslo sėkmę.
Anot jos, Lietuva neabejotinai yra versli tauta: kasmet daugėja tiek naujų įmonių, tiek startuolių. Tačiau ambicijos neturėtų būti vertinamos vien sparčiu augimu ar „vienaragio“ etikete – didžiąją šalies verslo ekosistemos dalį sudaro būtent smulkieji verslai, kurių paslaugomis kasdien naudojasi kone kiekvienas gyventojas[1].
Pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, skaičiai kalba patys už save. Iš 116 tūkst. 2024 m. Lietuvoje veikusių įmonių net 101 tūkst. buvo smulkiosios, turinčios iki 9 darbuotojų. Jose dirbo daugiau nei 250 tūkst. žmonių – beveik ketvirtadalis visų privataus sektoriaus darbuotojų, o jų bendra apyvarta viršijo 26 mlrd. eurų.
Dauguma šių verslų veikia prekybos, profesinių, mokslinių ir techninių paslaugų, statybos, aptarnavimo bei gamybos srityse – tai sektoriai, kurie užtikrina kasdienį gyventojų patogumą ir regionų gyvybingumą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pagal mažų ir vidutinių įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų 2024 m. užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje – 96 įmonės tūkstančiui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 57.
Rekordinis naujų įmonių bumas: per sausį – 3 tūkst. startų, bet ar visi jie išgyvens?
Ekspertė įsitikinusi, kad prie stiprios smulkiojo verslo pozicijos prisideda ir spartėjantis naujų įmonių steigimas. Jei 2018 m. Lietuvoje buvo įregistruota beveik 12 tūkst. naujų įmonių, tai 2025 m. jų skaičius jau viršijo 16 tūkst. 2026-ieji taip pat prasidėjo rekordiškai – vien sausį įsteigta daugiau nei 3 tūkst. naujų verslų, beveik 45 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai signalizuoja apie augančias žmonių ambicijas kurti ir imtis iniciatyvos.
Vis dėlto, pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, augantis skaičius dar negarantuoja ilgaamžiškumo. Skirtingai nei dalis startuolių, smulkieji verslai paprastai neauga eksponentiškai, todėl jiems ypač svarbu užtikrinti stabilias pajamas ir pakankamą pelningumą.
Šie rodikliai esą priklauso ne tik nuo pačių verslininkų sprendimų ar gebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, bet ir nuo bendros ekonominės aplinkos. Reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir vartotojai: sąmoningai rinkdamiesi vietos smulkiųjų verslų prekes ar paslaugas, gyventojai prisideda ne tik prie konkrečių įmonių stabilumo, bet ir prie visos šalies ekonomikos atsparumo.
Lietuvos startuoliai biudžetą papildė 544 mln. eurų suma
O štai per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys startuoliai į valstybės biudžetą jis pervedė 544,5 mln. eurų mokesčių. Tai 15 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir reikšmingas ženklas, kad technologijų įmonės tampa vis svarbesniu viešųjų finansų ramsčiu. Didžiausią indėlį sugeneravo kelios rinkos lyderės: daugiausia sumokėjo „Vinted“, po jos rikiuojasi „Binance“, „Nord Security“, „Wargaming“ ir „Baltic Classifieds Group“[2].
Šios bendrovės išlieka pagrindiniais sektoriaus mokesčių mokėtojais ir rodo, kad Lietuvoje užaugusios ar čia veikiančios technologijų įmonės jau veikia pasauliniu mastu.
Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, perkopta pusės milijardo eurų riba atspindi ne tik finansinę brandą, bet ir platesnį poveikį valstybei – augančios įplaukos stiprina biudžetą, prisideda prie strateginių sričių, tokių kaip gynyba, finansavimo, o tarptautinė plėtra didina Lietuvos matomumą investuotojų akyse. Startuolių ekosistemoje dirbančių žmonių skaičius jau artėja prie 20 tūkst., o pernai rinką papildė penktasis šalies vienaragis – „Cast AI“.
Be to, sparčiai daugėja įmonių, kurios per metus sumoka daugiau nei 1 mln. eurų mokesčių – tokių bendrovių skaičius per metus išaugo iki 102. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių, o tai rodo, kad sektorius pereina iš augimo fazės į tvaresnės ekonominės įtakos etapą.
Individuali veikla ir MB – vienas ir tas pats? Valdantieji ruošia pertvarką
O štai jau metų pradžioje pasirodė valdančiųjų svarstymai iš esmės pertvarkyti smulkiojo verslo veiklos modelį – Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ketina peržiūrėti visas dabar galiojančias formas ir galbūt jas sujungti į vieną bendrą sistemą. Tai reikštų, kad individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimai, mažosios bendrijos, individualios įmonės ir kitos formos galėtų būti panaikintos arba integruotos į vieningą modelį.
Argumentuojama, jog dabartinė sistema skatina veiklos formas rinktis pagal palankiausią apmokestinimą, todėl siekiama suvienodinti taisykles ir sumažinti galimybes mokesčių optimizavimui. Konkrečių būsimų tarifų kol kas nepateikiama, tačiau akivaizdu, kad pokyčiai paliestų dešimtis tūkstančių savarankiškai dirbančių gyventojų.
Tuo metu verslininkai jau reaguoja į nuo 2026 m. įsigaliojusią mokesčių reformą – vien per pirmąsias šešias sausio darbo dienas įsteigtos 853 mažosios bendrijos, o jei toks tempas išliks, per metus jų gali būti apie 35 tūkst., gerokai daugiau nei pernai. Šį šuolį lėmė dvejų metų pelno mokesčio lengvata naujoms MB, jei jų pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, taip pat paprastesnis administravimas ir lankstesnė lėšų išsiėmimo tvarka.
Vis dėlto kartu įvestas progresinis gyventojų pajamų mokestis – 20, 25 ir 32 proc. tarifai – bei pajamų sumavimas gali ženkliai padidinti mokestinę naštą tiems, kurie pajamas gauna iš kelių šaltinių.
