Verslo laukia dar vienas pokytis? Mažosios bendrijos ir individuali veikla gali būti sujungtos
Valdantieji planuoja dar vieną pertvarką, kuri gali kardinaliai pakeisti gyventojų individualios veiklos sistemą. Šiuo metu smulkieji verslininkai, siekdami palankesnių mokestinių sąlygų, aktyviai steigia mažąsias bendrijas, tačiau Seimo biudžeto ir finansų komitetas mano, kad tokia tvarka yra ydinga.
Komitetas žada sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinės visas esamas veiklos formas – individualią veiklą pagal pažymą, verslo liudijimus, mažąsias bendrijas, individualias įmones ir kitas. Po reformos visos šios formos galėtų būti sujungtos į vieną bendrą modelį, o kitos panaikintos. Tokiu atveju keistųsi ir mokesčių dydžiai, tačiau konkrečių skaičių kol kas nėra.
M-1 radijo laidoje komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad pertvarką reikėjo įgyvendinti jau seniai, nes dabartinė sistema skatina gyventojus rinktis formą pagal tai, kuri mokesčių požiūriu naudingiausia. Naujoji iniciatyva siekia suvienodinti tvarką ir užkirsti kelią mokesčių optimizavimui keičiant veiklos formas.
Per savaitę įkurta beveik 900 mažųjų bendrijų: mokesčių reforma keičia verslo žemėlapį
Šiemet Lietuvoje verslininkai masiškai renkasi mažąsias bendrijas – ši įmonių forma sulaukia neįprastai didelio populiarumo. Vos per pirmąsias šešias sausio darbo dienas įsteigtos 853 naujos MB, o tai sudaro apie 8 % visų 2025 metais įregistruotų mažųjų bendrijų. Ekspertai prognozuoja, kad jei toks tempas išliks, per visus metus jų gali būti įregistruota apie 35 tūkst., trigubai daugiau nei pernai.
Tokį augimą lemia 2026 m. įsigaliojusi mokesčių reforma, suteikusi naujoms MB patrauklių lengvatų. Pirmus du veiklos metus pelno mokestis nebus taikomas, o iki šiol ši lengvata galiojo tik vieneriems metams. Padidinti mokesčiai individualiai veiklai ir paprastesnis MB administravimas, ataskaitų teikimas bei galimybė mokėti avansinius dividendus dar labiau didina šios įmonių formos patrauklumą. Nulinis pelno mokestis galioja MB, kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų (neįskaitant PVM)[1].
Naujasis mokesčių reguliavimas taip pat pakeitė gyventojų pajamų apmokestinimą – jos dabar taikomos trimis progresyviais tarifais: 20 %, 25 % ir 32 %. Lengvatinės sąlygos numatytos tik ūkinės veiklos pajamoms: 15 % GPM taikomas iki maždaug 138 tūkst. eurų, o virš šios ribos – 20 %. Reforma taip pat pakeitė nekilnojamojo turto mokestį, padidino pelno mokestį ir įvedė naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pažymi, kad mažosios bendrijos tapo patrauklios dėl mokestinių lengvatų, paprastesnės administracijos ir lankstesnės finansų tvarkos, todėl verslininkai vis dažniau renkasi jas vietoje individualios veiklos ar uždarųjų akcinių bendrovių.
Mokesčių pokyčiai verslui: sumuojamos pajamos gali pakelti GPM iki 32 %
Nuo 2026 m. įsigalioję mokesčių pakeitimai smulkiųjų ir vidutinių verslų savininkams bei savarankiškai dirbantiems asmenims gali ženkliai padidinti finansinę naštą. Pasak buhalterės Justinos Viplentaitės, didžiausia grėsmė kyla tiems, kurie pajamas gauna iš kelių šaltinių – darbo santykių, individualios veiklos, autorinių atlyginimų ar investicijų[2].
Nuo šiol pajamos bus sumuojamos į vieną apmokestinamąją bazę, todėl GPM tarifai gali šoktelėti net iki 32 %, o racionaliai suplanuotas finansinis modelis, kuris iki šiol buvo rekomenduojamas, dabar gali lemti realų pajamų sumažėjimą už tą patį darbą.
Daug verslininkų jau ėmėsi strateginių sprendimų: dalis MB vadovų lėšas traktuoja kaip vadovo atlygį, dividendus palikdami 2026 metams, kiti stengiasi pajamas apmokestinti pagal senus tarifus. J. Viplentaitė pataria planuoti pajamas ir jų apmokestinimą, tvarkyti avansus, skolas bei aktavimo procesus, ir naudoti modernias apskaitos programas, kad pokyčius būtų galima sekti realiu laiku. Tokiu būdu verslas galės 2026 m. mokesčių reformą pasitikti su aiškiais skaičiais ir minimalia rizika.
