Šimkus: daugiausiai sukčiaujama išviliojant asmeninius duomenis
Lietuvos bankas siūlo iš esmės pertvarkyti kovos su finansiniu sukčiavimu teisinę bazę ir pateikė daugiau nei 20 Mokėjimo bei vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Pagrindinis tikslas – sustiprinti gyventojų ir verslo apsaugą bei aiškiau paskirstyti atsakomybę tarp klientų ir finansų įstaigų. Po pasitarimo Vyriausybėje ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad nepaisant prevencijos priemonių, kasmet prarandamos milijoninės sumos, o sukčiavimo mastas išlieka milžiniškas.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus akcentavo, kad siūlomi pakeitimai orientuoti į sisteminius sprendimus, o ne pavienes priemones[1].
Viena svarbiausių naujovių – aiškesnis mokėjimo operacijų autorizavimo reglamentavimas. Numatyta, kad operacija nebūtų laikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne pats klientas arba ji atlikta be jo sutikimo. Tokia formuluotė turėtų sumažinti ginčus tarp vartotojų ir finansų įstaigų dėl atsakomybės.
Pasak G. Šimkaus, beveik pusė visų sukčiavimo atvejų susiję su prisijungimo ar patvirtinimo duomenų išviliojimu, todėl aiškesnės taisyklės šioje srityje yra būtinos.
Bandyta išvilioti net per 59 mln. eurų
Siūloma įtvirtinti ir galimybę susigrąžinti sukčiams pervestas lėšas. Jei pinigai atsidurtų gavėjo sąskaitoje, mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų teisę juos nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam asmeniui. Be to, finansų įstaigos būtų įpareigotos stabdyti įtartinas operacijas – jei to nepadarytų, jos turėtų kompensuoti klientų patirtus nuostolius. Atsakomybė tektų ir tais atvejais, kai sukčiai apsimeta bankų ar kitų finansinių įstaigų atstovais ir tokiu būdu išvilioja pinigus.
Numatoma stiprinti ir prevenciją: finansinių paslaugų teikėjai turėtų realiu laiku stebėti mokėjimo operacijas bei aktyviau keistis informacija apie galimus sukčiavimo atvejus. Vėlesniame etape vartotojams būtų suteikta galimybė savarankiškai nustatyti skirtingus limitus įvairiems atsiskaitymo būdams – kortelėms, pavedimams ar mokėjimams telefonu. Taip kiekvienas galėtų pasirinkti jo poreikius ir rizikos toleranciją atitinkantį saugumo lygį.
Statistika rodo, kad problema išlieka opi: 2025 metais sukčiai bandė išvilioti beveik 59 mln. eurų, o sėkmingai pasisavino apie 20 mln. eurų, užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. atvejų. Ankstesniais metais išviliotos sumos taip pat augo – 2024 m. siekė 20 mln., 2023 m. – 12,3 mln., 2022 m. – 11,8 mln. eurų. Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams pavasario sesijoje, dalis jų galėtų įsigalioti jau 2026 metų lapkritį, o likusieji – 2027-aisiais.
Vaitiekūnas: kryptis gera, tačiau reikia įvertinti pasekmes
Tuo tarpu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad finansiniai sukčiai tampa vis įtaigesni, o gyventojams vis sunkiau atskirti tikrus pasiūlymus nuo apgaulės. Pasak jo, sukčiavimo problema yra didelė ir plačiai išplitusi, todėl reikalauja rimto vertinimo[2].
Ministras pabrėžė, kad Lietuvos banko siūlomos priemonės atrodo kaip teisinga kryptis ir bus vertinamos labai rimtai.
Vis dėlto K. Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad kiekviena papildoma prevencinė priemonė turi ir kitą pusę – griežtesnė kontrolė gali lėtinti bankinius procesus bei didinti biurokratinę naštą. Todėl, jo teigimu, būtina atsakingai įvertinti, kurie siūlymai yra išties veiksmingi, o kuriuos galbūt vertėtų atidėti vėlesniam laikui.
Sukčiavimo mastai auga: per pusmetį – milijoniniai nuostoliai ir tūkstančiai bylų
Tuo tarpu Finansinio sukčiavimo mastai Lietuvoje toliau auga – per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik 7,8 tūkst. atvejų už 28,9 mln. eurų, iš kurių sukčiams pavyko pasisavinti apie 10,6 mln. eurų, tai yra 2 mln. eurų daugiau nei pernai, skelbia Pinigų plovimo prevencijos centras.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria apie 2,3 tūkst. bylų, įtarimai pareikšti tūkstančiui asmenų, o pareigūnai konstatuoja, kad schemos darosi vis sudėtingesnės – nusikaltėliai apsimeta bankų, „Google“ ar net policijos atstovais, išvilioja prisijungimo duomenis, pinigus išgrynina ar konvertuoja į kriptovaliutą. Vien Vilniaus apskrityje šiemet pradėta apie 200 tyrimų, kurių žala viršija 7 mln. eurų.
Lietuvos bankas svarsto, kad ateityje bankai dažniau galėtų būti įpareigoti grąžinti klientams prarastas lėšas, o ES lygiu keičiama Mokėjimų paslaugų direktyva siekiama suvienodinti taisykles, nes pinigai akimirksniu keliauja per kelias valstybes.
Taip pat kuriama realaus laiko duomenų apsikeitimo platforma tarp finansų įstaigų, nes dabartinė sistema per lėta momentiniams mokėjimams, o nuo spalio Lietuvoje jau taikoma griežtesnė pavedimų patikra, tačiau institucijos pripažįsta – vien technologinių priemonių nepakanka, gyventojų budrumas išlieka kritiškai svarbus.
