Finansinio sukčiavimo mąstai Lietuvoje – stulbinantys
Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai sukčiai išvilioja žmonių pinigus iš banko sąskaitų. Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį užregistruota beveik 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, bendrai siekusių 28,9 mln. eurų, iš kurių apie 10,6 mln. eurų buvo pasisavinta – 2 mln. eurų daugiau nei pernai.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria 2,3 tūkst. sukčiavimo bylų, įtarimai pateikti tūkstančiui asmenų, o sukčiavimo mastai nemažėja, nes sukčiai sugalvoja vis įmantresnių būdų išvilioti pinigus[1].
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė teigia, kad ateityje bankai dažniau galėtų būti įpareigoti grąžinti klientams sukčių išviliotas sumas. Kol kas teisės aktai tokį grąžinimą riboja, tačiau ES iniciatyva keičiama Mokėjimų paslaugų direktyva, siekiant vienodinti reguliavimą visoje Europoje.
V. Markevičienė pabrėžia, kad naujos taisyklės turėtų būti vienodos visoje ES, nes pinigai dažnai keliauja per kelias valstybes, o momentiniai mokėjimai sukčiams leidžia veikti labai greitai. Šiuo metu bankai jau privalo grąžinti pinigus, jei klientas įrodo, kad mokėjimą inicijavo ne jis, tačiau ši pareiga gali būti išplėsta, o kada įsigalios nauja tvarka, dar nėra aišku.
Dabartinė duomenų dalinimosi sistema veikia per lėtai
Siekiant greičiau reaguoti į sukčiavimo atvejus, kuriama nauja platforma, kurioje bankai ir kitos mokėjimo įstaigos galės realiu laiku keistis informacija apie įtartinus mokėjimus.
Šiuo metu duomenų dalijimasis užtrunka kelias valandas, o tai yra per ilgas laikotarpis momentiniams mokėjimams. Spalio pradžioje Lietuvoje taip pat įsigaliojo griežtesnė mokėjimų patikra, skirta sumažinti sukčiavimą ir užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
Visi šie veiksmai – naujas ES reguliavimas, griežtesnės patikros ir informacijos keitimosi platforma – yra skirti efektyviau kovoti su augančiu sukčiavimo mastu, apsaugoti vartotojus ir užtikrinti, kad pinigai pasiektų teisėtus gavėjus.
Sukčiavimo banga Lietuvoje: iš gyventojų sąskaitų išviliota daugiau nei 7 milijonai eurų
Lietuvoje sparčiai daugėja sukčiavimo atvejų, o gyventojai praranda vis didesnes pinigų sumas. Vien Vilniaus apskrities policijos duomenimis, šiemet pradėta apie 200 ikiteisminių tyrimų dėl apgaulės būdu išviliotų lėšų, kurių bendra žala viršija 7 milijonus eurų[2].
Pareigūnai sulaikė kelis įtariamuosius, veikusius pagal gerai suplanuotas schemas – jie apsimesdavo „Google“, bankų ar policijos atstovais ir įtikindavo žmones suteikti prieigą prie savo banko paskyrų. Gavę prisijungimus, nusikaltėliai greitai ištuštindavo sąskaitas, išgrynindavo pinigus ar konvertuodavo juos į kriptovaliutą.
Policijos teigimu, šios nusikalstamos schemos tampa vis sudėtingesnės ir labiau organizuotos. Tiriant su sukčiavimu susijusias bylas, rasta dešimtys banko kortelių ir tūkstančiai eurų grynaisiais, o viename iš tyrimų aptikti asmenys, kurie gautus pinigus konvertuodavo į skaitmeninę valiutą per kelias tarpininkų grandis. Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiai naudoja technologijas, veikia keliose šalyse ir dažnai komunikuoja rusų kalba, prisistatydami kaip institucijų ar įmonių darbuotojai.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių pinklių?
Skaitmeniniame pasaulyje labai svarbu turėti ne tik technologinių, bet ir praktinių žinių kaip netapti sukčių auka. SEB bankas pateikia dešimt žingsnių kibernetiniam saugumui užtikrinti[3]:
- Nekalbėkite su sukčiais – jei paskambino „ekspertas“, ignoruokite tokį skambutį; nesivelkite į jų „agresyvų pardavimą“.
- Bendraukite lietuviškai – jei skambutis prasideda rusų (ar kitu neįprastu) kalba ir prisistatoma „Google“ ar banku, nutraukite pokalbį.
- Niekuomet nesidalinkite prisijungimo duomenimis, kodais arba neįdiekite programėlių, jei to prašo nepažįstami asmenys.
- Neperveskite avansų ar „notaro/mokesčio“ už paskolą prieš pasirašant oficialius dokumentus – tai tipinis paskolų sukčiavimo požymis.
- Investicijose – reikalaukite raštiškų dokumentų ir laiko apmąstymui; nepasiduokite skubos spaudimui.
- Patikrinkite pasiūlymo šaltinį nepriklausomai (internete, registruose, per oficialius kanalus), prieš imdamiesi veiksmų.
- Neatidarinėkite nepažįstamų nuorodų el. laiškuose ar SMS – tai gali įdiegti kenkėjišką programinę įrangą.
- Jei jūsų įrenginys prašo netikėtų leidimų (nuotolinė prieiga, administratoriaus teisės), uždarykite ir kreipkitės į specialistą.
- Saugokite savo asmens duomenis – neskelbkite dokumentų kopijų ar socialinio draudimo numerio nepatikrintoms pusėms.
- Jei tapote auka – nedelsdami praneškite bankui ir policijai; kuo greičiau veiksite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti nuostolius.
