Rusiškos naftos eksporto apimtys išlieka aukštesnės nei iki sankcijų
Nors praėjusiais metais Rusijos naftos eksportas sumažėjo, jis vis dar viršija priešinvazinį lygį. Tyrėjai antradienį paragino griežčiau taikyti sankcijas. Duomenys paskelbti ketvirtaisiais karo metais.
Suomijos analitinio centro „Centre for Research on Energy and Clean Air“ (CREA) ataskaitoje teigiama, kad žalios naftos eksporto apimtys buvo šešiais procentais didesnės nei iki 2022 metų vasario.[1] Tai fiksuota nepaisant Vakarų sankcijų, skirtų riboti Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Per paskutinius 12 mėnesių Rusija eksportavo 215 mln. tonų žalios naftos. Tai šešiais procentais mažiau nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau vis dar daugiau nei iki invazijos. Tuo pat metu pajamos iš žalios naftos eksporto sumažėjo 18 proc. ir siekė 85,5 mlrd. eurų.
Didžioji dalis rusiškos naftos nukreipiama į Kiniją, Indiją ir Turkiją
Ataskaitoje nurodoma, kad 93 proc. rusiškos žalios naftos buvo eksportuota į Kiniją, Indiją ir Turkiją. Tai pagrindinės kryptys po to, kai Europos rinka faktiškai užsidarė. Eksportas jūra buvo perorientuotas į Azijos rinkas.
Analizėje pažymima, kad Maskva reagavo į sankcijas nukreipdama didžiąją dalį jūrinės naftos būtent į šias šalis. Tuo pat metu dalis tiekimo vykdoma pasitelkiant vadinamąjį „šešėlinį laivyną“. Šį laivyną sudaro seni tanklaiviai, dažnai su neaiškia nuosavybe.
Teigiama, kad dalis rusiškos naftos ar iš jos pagamintų produktų gali būti reeksportuojami. Ataskaitoje kaip spraga įvardijamas perdirbtų degalų, pagamintų iš rusiškos naftos, reeksportas į sankcijas taikančias šalis. Tai, tyrėjų teigimu, leidžia išlaikyti aukštas eksporto apimtis.
Tyrėjai teigia, kad sankcijose lieka spragų, įskaitant laivų registracijos ir reeksporto schemas
CREA analitikas Isaacas Levi AFP sakė: „Dėl naujų priemonių ir griežtesnio jų taikymo pastebėjome žymų Rusijos iškastinio kuro eksporto pajamų sumažėjimą.“ Jis pažymėjo, kad pajamos iš iškastinio kuro eksporto sumažėjo dėl griežtesnių priemonių.[2]
Tačiau jis pridūrė: „vis dar yra reikšmingų spragų ir sričių, kurių sankcijas taikančios šalys neapžvelgė“. Pasak jo, tai leidžia išlaikyti dideles eksporto apimtis. Kaip spragos minimas laivų registravimas su kitų šalių vėliavomis ir reeksporto mechanizmai.
Levi taip pat teigė: „Siūlome uždrausti importą iš bet kurios naftos perdirbimo gamyklos ar saugojimo terminalo, kuris per pastaruosius šešis mėnesius gavo Rusijos naftos siuntą.“ Ataskaitoje raginama Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė „sulaikyti Rusijos šešėlinio laivyno laivus, kurie kelia didžiulę grėsmę aplinkai ir saugumui Europos ir Jungtinės Karalystės pakrantėse“.
Vengrija ir Slovakija didino importą, o ES svarsto griežtesnes priemones
Ataskaitoje raginama nutraukti Vengrijos ir Slovakijos rusiškos naftos importą. Šios šalys buvo atleistos nuo ES sankcijų dėl naftos importo. Jos galėjo toliau pirkti žaliavą vamzdynais.
CREA duomenimis, per pirmuosius 2025 metų dešimt mėnesių Vengrija ir Slovakija importavo 11 proc. daugiau rusiškos naftos nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tai pateikiama kaip faktinis rodiklis, lyginant su ankstesniais metais.
Europos Sąjunga svarsto platesnį draudimą verslams, kurie remia rusiškos naftos eksportą jūra. Anksčiau planuotas sprendimas nebuvo priimtas, nes Vengrija vetavo pasiūlymą dėl ginčo, susijusio su pažeistu Ukrainos naftotiekiu. Tuo metu daugiau nei trečdalis Rusijos naftos, kaip teigiama, vis dar eksportuojama Vakarų tanklaiviais, daugiausia į Indiją ir Kiniją.
