Vengrija nenusileidžia Ukrainos norams: grasina blokuoti 20-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai
Vengrija pareiškė blokuosianti naują – jau 20-ąjį – Europos Sąjungos sankcijų paketą Rusijai, kol nebus atnaujintas rusiškos naftos tiekimas į šalį per „Družbos“ vamzdyną. Budapeštas tvirtina negalintis pritarti sprendimams, kurie, jo vertinimu, ignoruoja Vengrijos energetinį saugumą ir ekonominius interesus.
Tokį ultimatumą sekmadienį paskelbė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, likus dienai iki Briuselyje vyksiančio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Sankcijų paketą siekiama patvirtinti simbolinę dieną – minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Tačiau tam būtinas vieningas visų 27 ES valstybių pritarimas, o Budapešto veto grasina sužlugdyti sprendimą.[1]
„Mes nesutiksime su 20-ojo sankcijų paketo priėmimu, nes jau anksčiau aiškiai pasakėme: kol ukrainiečiai neatnaujins naftos tiekimo Vengrijai, neleisime priimti jiems naudingų sprendimų“, – pareiškė P. Szijjártó.
Rusijos naftos tiekimas į Vengriją ir Slovakiją nutrūko sausio pabaigoje. Ukraina tvirtina, kad „Družbos“ vamzdynas buvo apgadintas per Rusijos dronų atakas. Budapeštas teigia, kad Kyjivas vilkina vamzdyno remonto darbus ir taip daro politinį spaudimą Vengrijai, pasinaudodamas jos priklausomybe nuo šio tiekimo kanalo.
Naftos ginčas peraugo į politinę konfrontaciją Briuselyje
Vengrijos pozicija sukėlė atvirą nepasitenkinimą kitose ES sostinėse. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pripažino nematanti ženklų, kad Budapeštas artimiausiu metu pakeis savo laikyseną.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis teigė esąs „šokiruotas“ Vengrijos elgesio, primindamas 1956 metų sovietų invaziją Vengrijoje ir tikėjęsis didesnio solidarumo su Ukraina. Vokietijos diplomatijos vadovas Johannas Wadephulas sakė esąs „nustebintas“, kad Budapeštas, pats patyręs kovą už laisvę, dabar stabdo bendras pastangas prieš Maskvą.
Vis dėlto kai kurie diplomatai viliasi, kad Vengrija, kaip ir ankstesniais kartais, galiausiai nusileis ir atsitrauks. Viktoras Orbánas ne kartą grasino vetuoti sankcijų paketus, tačiau paskutinę minutę sutikdavo su kompromisu.[2]
Tuo metu Ukraina griežtai atmetė Budapešto ir Bratislavos ultimatumus. Kyjivo užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie veiksmai yra „provokaciniai, neatsakingi ir žaidžiantys agresoriaus naudai“, ypač tuo metu, kai Rusija intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir šalies gyventojai kenčia vieną šalčiausių žiemų.
Sankcijų blokavimas – platesnio spaudimo dalis: Vengrija nesutinka ir su paskola Ukrainai
Vengrijos valdžia atvirai sieja sankcijų paketą su energetiniais interesais. Premjeras Viktoras Orbánas teigia, kad rusiški iškastiniai ištekliai yra būtini šalies ekonomikai, o jų atsisakymas sukeltų rimtų ekonominių pasekmių. Kritikai pabrėžia, kad dauguma kitų Europos valstybių per ketverius metus ženkliai sumažino ar visiškai nutraukė rusiškos energijos importą.
Budapeštas šią savaitę ėmėsi ir papildomų spaudimo priemonių: buvo sustabdytos dyzelino siuntos Ukrainai, o Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė galintis nutraukti avarinius elektros tiekimus, jei naftos tiekimas nebus atnaujintas.
Be to, Vengrija paskelbė vetuosianti ir 90 mlrd. eurų vertės ES paskolą Ukrainai, skirtą padengti jos karinius ir ekonominius poreikius artimiausiems dvejiems metams. Ši paskola, kaip ir sankcijų paketas, reikalauja visų valstybių narių pritarimo.
Taigi naftos tiekimo klausimas tapo platesnės politinės kovos įrankiu – tiek Briuselyje, tiek regione. Artimiausios dienos parodys, ar Vengrija išlaikys savo principinę poziciją ir vetuos tiek sankcijų paketą, tiek 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, ar Briuselis ras kompromisą, kuris atsižvelgtų į Budapešto energetinius ir ekonominius interesus.
