Keičiasi eurų banknotai: ant pinigų gali atsirasti žymių europiečių veidai ir gamtos simboliai
Jūsų piniginėje esantys eurai netrukus gali atrodyti visiškai kitaip. Po daugiau nei dvidešimties metų nuo bendrosios valiutos įvedimo Europa ryžtasi istoriniam pokyčiui – Europos Centrinis Bankas pradėjo didžiausią banknotų atnaujinimą nuo 2002-ųjų. Tai ne tik naujas dizainas, bet ir bandymas iš naujo apibrėžti, ką euras reiškia šimtams milijonų europiečių.
Iki šiol euro banknotai buvo sąmoningai neutralūs – juose vaizduoti architektūriniai elementai neturėjo konkrečių geografinių ar istorinių sąsajų. Tačiau dabar siekiama valiutai suteikti daugiau turinio ir emocijos. Tarptautiniai apžvalgininkai šį žingsnį vertina kaip bandymą sustiprinti europinę tapatybę ir priartinti bendrą valiutą prie žmonių kasdienybės, ypač geopolitinių iššūkių ir augančių diskusijų apie Europos ateitį kontekste[1].
Svarstomos dvi skirtingos būsimos banknotų kryptys. Viena jų akcentuoja Europos kultūrą ir intelektinį paveldą – ant pinigų galėtų atsirasti žymios istorinės asmenybės, simbolizuojančios mokslo, meno ir kūrybos pasiekimus. Kita kryptis siūlo įamžinti gamtos motyvus – upes, kalnų šaltinius, paukščius – taip pabrėžiant laisvės, judėjimo ir ekologinio sąmoningumo idėjas. Abiem atvejais siekiama, kad banknotai pasakotų aiškesnę istoriją nei iki šiol.
Kaip atrodys naujieji eurai – spręs ir patys gyventojai
Naujųjų eurų kūrimas vyksta kaip visos Europos masto konkursas. Dešimtys dizainerių rengia pasiūlymus, kuriuos vertins nepriklausoma komisija, o galutiniame etape bus įtraukti ir gyventojai – planuojamos visuomenės apklausos, kad būtų išrinktas labiausiai žmonėms priimtinas variantas. Taip siekiama, kad sprendimas būtų ne tik institucinis, bet ir atspindėtų platesnę visuomenės nuomonę.
Praktiniai pokyčiai taip pat svarbūs: naujoji banknotų serija turės pažangesnes apsaugos priemones, apsunkinsiančias padirbinėjimą, ir bus geriau pritaikyta silpnaregiams. Vis dėlto gyventojams nerimauti nereikia – dabartiniai eurai ir toliau liks galiojantys net ir pasirodžius naujiems banknotams. Europa keičia savo valiutos išvaizdą, tačiau jos vertė ir funkcija išlieka nepakitusios.
Konservatoriai siūlo mažinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 3 tūkst. eurų
O štai mūsų Seime atsinaujino ginčai dėl atsiskaitymų grynaisiais ribos – konservatoriai siūlo ją sumažinti iki 3 tūkst. eurų. TS-LKD atstovai teigia, kad toks sprendimas padėtų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokesčių surinkimą. Pagal projektą, viršijus šią sumą visi mokėjimai turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, o ribojimai galiotų ne tik pirkimo–pardavimo sandoriams, bet ir dividendams ar kitoms išmokoms.
Išimtis būtų taikoma tik neturintiems banko sąskaitos, o atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vyktų išimtinai negrynaisiais. Konservatoriai pabrėžia, kad Lietuvoje apie 59 proc. mokėjimų vis dar atliekami grynaisiais, todėl griežtesnė kontrolė esą būtina.
Tuo metu dalis politikų siūlo priešingą kryptį – ribą didinti iki 10 ar net 15 tūkst. eurų, argumentuodami saugumo ir krizinių situacijų rizikomis. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad pats ribos dydis šešėlio masto iš esmės nepakeistų, o ryškesnis poveikis būtų juntamas tik ją sumažinus iki maždaug 1 tūkst. eurų.
ES skaitmeninis euras pakeis grynuosius?
Tuo tarpu dar pernai metų pabaigoje Europos Sąjunga paskelbė apie planus įvesti skaitmeninį eurą – naują Europos Centrinio Banko leidžiamą viešųjų pinigų formą, kuri veiktų visoje euro zonoje. Šia iniciatyva siekiama sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo sistemų ir sustiprinti finansinį savarankiškumą.
Skaitmeninis euras būtų prieinamas tiek gyventojams, tiek verslui, o atsiskaitymai galėtų vykti net ir be interneto ryšio, vadinamuoju „offline“ režimu. Mokėjimai būtų atliekami tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, panašiai kaip naudojant grynuosius pinigus, kartu užtikrinant vartotojų privatumo apsaugą ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones.
Projektas šiuo metu yra parengiamojoje stadijoje: ECB testuoja įvairias technologines alternatyvas – nuo centralizuotų iki decentralizuotų sprendimų – siekdamas sukurti Europoje vystomą infrastruktūrą. Planuojama, kad parengiamasis etapas baigsis 2025 m., teisės aktai galėtų būti priimti 2026 m., o bandomasis diegimas vyktų 2027–2029 m. Pabrėžiama, kad skaitmeninis euras nepakeis grynųjų pinigų, bet juos papildys, suteikdamas saugią ir patikimą atsiskaitymo alternatyvą visoje ES.
